Ikiteisminį tyrimą atlikę Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai nustatė, kad 39 metų vilnietė Rita Stankevičienė neturėjo tiek teisėtai gautų pajamų, jog galėtų nusipirkti nekilnojamąjį turtą. Pareigūnai įtaria, kad moteriai galėjo padėti jos brolis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį pradėjo aiškintis, ar iš tikrųjų R. Stankevičienė neturėjo tiek pinigų, kad galėtų įsigyti butą, garažą ir žemės sklypą.
Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Remigijus Matevičius teisme pagarsino, kad R. Stankevičienė kaltinama neteistu praturtėjimu – dar 2004-ųjų rugpjūtį ji Vilniuje, I. Kanto al., įsigijo butą, o po septynių mėnesių – ir dalį žemės sklypo Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje.
Dar praėjus porai mėnesių R. Stankevičienė nusipirko garažą šalia namų I. Kanto al.
Pasak prokuroro, viso R. Stankevičienės įsigyto nekilnojamojo turto vertė sudaro daugiau kaip 205 tūkst. Lt, o kaltinamoji negali pagrįsti beveik 147 tūkst. Lt.
Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas Gediminas Viederis prokurorų prašymu yra pritaikęs laikiną nuosavybės teisės apribojimą – kaltinamajai uždrausta valdyti ir disponuoti areštuotą turtą.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukta R. Stankevičienė nepripažįsta jai pateiktų kaltinimų. Moteris taip pat neigė, kad jai finansiškai padėjo brolis – paklausta, ką žino apie „šmikinius“ ir jų sąsajas su narkotinių medžiagų platinimu, pareiškė, jog apie tai yra girdėjusi tik iš spaudos.
„Nieko nežinau nei apie narkotines medžiagas, nei apie jo (brolio – aut. past.) pajamas“, – sakė R. Stankevičienė.
Moteris tikino, kad Panevėžyje baigusi mokslus atvyko studijuoti į Vilnių – iš pradžių gyveno universiteto bendrabutyje, o vėliau įsikėlė į keturių kambarių butą Justiniškių mikrorajone. Šį butą nupirko jos tėvai.
„Pati čia gyvenau viename kambaryje, o kitus – nuomojau“, – sakė kaltinamoji.
Ji tikino, kad už kambario nuomą gaudavo po 250-350 Lt – išnuomojus tris kambarius gaudavosi maždaug tūkstantis litų per mėnesį.
„2003 m. mirė mano močiutė, tada gavau palikimą – 30 tūkst. Lt, – pasakojo R. Stankevičienė. – Pinigus ji laikė, liaudiškai tariant, kojinėje – po mirties juos rado tėvai. Pinigai buvo įdėti į voką, ant kurio buvo užrašyta, jog jie skirti anūkei“.
R. Stankevičienė teigė, kad butą I. Kanto al. įsigijo ne tik iš gauto palikimo, bet ir iš kambarių nuomos gautų pinigų bei savo santaupų.
Tuo metu žemės sklypą moteris prisipažino pirkusi ne iš savo, o iš Airijoje gyvenančio savo pusbrolio Alvydo Vosyliaus duotų pinigų.
„Tuo metu buvo geras biznis, bet neturėjau lėšų, todėl apie tai pasakiau savo pusbroliui – jis susiviliojo pasiūlymu įsigyti žemės sklypą, kuriam tereikėjo pakeisti paskirtį“, – kalbėjo R. Stankevičienė.
Anot kaltinamosios, būtent pusbrolis jai patikėjo tvarkyti visus žemės sklypo įsigijimo klausimus, be to, jo įsigijimui paskolino 18 tūkst. eurų. „Šis sklypas kaip ir ne mano“, – aiškino ji.
Paklausta, už kokius pinigus netrukus įsigijo garažą prie namų I. Kanto al., moteris aiškino, jog uždirbdavo iš buto nuomos, be to, dalį pinigų paskolino draugai.
R. Stankevičienė prisipažino, kad nuomodama kambarius ir butą nemokėjo valstybei mokesčių.
Neturėjo ji verslo liudijimo ir tuomet, kai dar studijuodama uždarbiaudavo braižydama įvairius brėžinius. „Mano labai geras braižybinis raštas, todėl naudojausi proga ir uždarbiaudavau – stengiausi kaip įmanoma kuo daugiau užsidirbti pinigų“, – teisinosi ji.
Kadangi valstybei nemokėjo mokesčių, pasak jos, būtent dėl to Valstybinės mokesčių inspekcijos (MI) tarnautojai negalėjo atlikti tikslaus jos mokestinės veiklos patikrinimo.
„Jie rėmėsi tik mano oficialiai gautais pinigais“, – teisme pareiškė R. Stankevičienė.
Visgi, toks kaltinamosios pasakojimas neįtikino prokuroro – teisme buvo apklaustas liudytojas, kurio tėvas pardavė žemės sklypą. Paaiškėjo, kad iš pradžių visus reikalus, susijusius su sklypo pirkimu-pardavimu pardavimu tvarkė ne moteris, o vyras.
„Moteris dalyvavo tik pasirašant galutinę sutartį“, – prisiminė liudytojas.
Jeigu teisme bus įrodyta R. Stankevičienės kaltė, jai grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Be to, teismas gali konfiskuoti iš neteisėtų pajamų įgytą turtą.