Iki 2025 m. kalėti turintis L. Lapinskas teisėsaugos pareigūnams kėlė rūpesčių ne tik laisvėje, kai vadovavo „Lapinų“ grupuotei – šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla. Pareigūnai įtaria, kad L. Lapinskas ir dar vienas kalinys sukurstė kalėjimo prižiūrėtoją perdavinėti suimtiesiems draudžiamus daiktus.
Net ir įkliuvęs teisėsaugininkams „Lapinas“ iš savo klaidų nepasimoko – kalėjimo prižiūrėtojai atliko naują kratą L. Lapinsko kameroje ir vėl rado draudžiamų daiktų. Kas juos kaliniui galėjo perduoti, taip ir liko nenustatyta.
L.Lapinsko kameroje pareigūnai aptiko atsuktuvą ir USB laikmeną su programa „Skype“. Tai – draudžiami daiktai.
Nuteistieji ir suimtieji įkalinimo įstaigose negali naudotis nei mobiliaisiais telefonais, nei internetu, todėl draudžiami daiktai iš L. Lapinsko buvo paimti. Kodėl savo kameroje laikė draudžiamus daiktus ir kas juos jam perdavė, nuteistasis atsisakė nurodyti – nepasirašė kratos protokolo. Tiesa, kratą atlikusiems pareigūnams jis žodžiu tenurodė, kad rasti daiktai yra ne jo.
Už tai, kad padarė pažeidimą, L. Lapinskui Lukiškių TIK direktorius skyrė nuobaudą – papeikimą. Tai švelniausia sankcija, kokia kaliniui galėjo būti skirta.
Tačiau L. Lapinskas su tuo nesutiko ir kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas panaikinti jam esą nepagrįstai skirtą sankciją. Kai jo skundas nebuvo patenkintas, nuteistasis pasiskundė teisėjams, bet ir šie įkalinimo įstaigos administracijos veiksmuose neįžvelgė neteisėtų veiksmų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad L. Lapinskas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, todėl nuobauda jam skirta pagrįstai.
Tuo metu kitoje teisme nagrinėjamoje byloje teigiama, kad kalėjime prižiūrėtoju dirbęs Tomas Tamošiūnas kaliniams palengvindavo gyvenimą – perduodavo L. Lapinskui ir kitam kaliniui Svajūnui Dičmonui įvairius draudžiamus daiktus. Tarp jų – ir mobiliuosius telefonus.
Tai jau ne pirmas kartas, kai dėl L. Lapinsko ir S. Dičmono įkliūva Lukiškių TIK prižiūrėtojai.
Praėjusiais metais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo nuteistas dabar jau buvęs prižiūrėtojas Aleksandras Kozlovas. Jis prisipažino, kad talkino ne tik teismo už grotų laukiantiems suimtiesiems, bet ir griežta bausme nuteistam vienos žiauriausios sostinės nusikalstamos „Lapinų“ grupuotės vadeivai L. Lapinskui.
„Viską dariau tik dėl pinigų“, – per apklausą palūžo dabar jau buvęs pareigūnas.
Sužinojęs, kad kriminalistai jau ilgą laiką klausėsi jo pokalbių bei atliko kitus operatyvinius veiksmus, prižiūrėtojas papasakojo, kaip talkino už grotų esantiems kaliniams.
Pareigūnai nustatė, kad A. Kozlovas per du kartus kaliniams perdavė 7 mobiliojo ryšio telefonus, 13 mobiliojo ryšio telefonų kortelių, 6 mobilaus ryšio USB modemus bei 4 kroviklius.
„Kartą buvau priėjęs prie kameros Nr. 240, kurioje buvo laikomas S. Dičmonas kartu su L. Lapinsku, – pasakojo A. Kozlovas. – Tada L. Lapinskas manęs paprašė, kad jam į kamerą įneščiau mobiliojo ryšio telefoną ir tablečių, padedančių auginti raumenis. Jis man davė laisvėje esančio savo draugo, vardu Tomas, telefono numerį“.
Prižiūrėtojas neslėpė, kad netrukus paskambino Tomui, kuris į susitikimą atvažiavo su vėliau taip pat į Lukiškes pakliuvusiu V. Kriukovu.
„Manęs jie iš karto paklausė, kiek kainuos mano paslaugos, – sakė A. Kozlovas. – Pasakiau, kad reikės sumokėti 500 litų. Kitą kartą V. Kriukovas man padavė du cigarečių pakelius, kurie buvo pilni tablečių. Jas perdaviau L. Lapinskui“.
Vėliau, pasak Lukiškių TIK dirbusio pareigūno, L. Lapinskas paprašė nueiti pasikalbėti su kitoje kameroje įkalintu R. Byčiumi.
„Jam reikėjo „fleškės“ su internetu, jis sakė, kad su manimi susisieks laisvėje esantys žmonės, – toliau pasakojo A. Kozlovas. – Tačiau praėjus maždaug dviem savaitėms man taip ir niekas nepaskambino, todėl priėjau prie R. Byčiaus kameros ir paklausiau, kodėl man niekas neskambina. Tada R. Byčius iš užrašų knygutės padiktavo telefono numerį – sakė, kad jis yra brolio. Po darbo paskambinau tuo numeriu ir pasakiau, kad mums reikia susitikti. Susitikimo metu R. Byčiaus brolis prašė perduoti, kad nieko kol kas negali, nes jo pokalbių klausosi ir stebi pareigūnai“.
Nieko R. Byčiui taip ir neperdavęs A. Kozlovas nusprendė toliau vykdyti L. Lapinsko prašymus – jis pageidavo gauti du blokus cigarečių.
„Paskambinau jo nurodytam žmogui – Tomui, jis sakė, kad laukčiau kito žmogaus skambučio, – prisiminė buvęs prižiūrėtojas. – Po kiek laiko tas žmogus paskambino ir paprašė susitikti – susitikimo metu vyras prisistatė Stasu (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo vilnietis Stanislavas Kimša – aut. past.) ir sakė, kad V. Kriukovą pareigūnai taip pat jau sulaikė ir uždarė į kalėjimą. Tada jis manęs paprašė V. Kriukovui įnešti telefoną“.
L. Lapinskui perdavęs cigaretes A. Kozlovas prisipažino gavęs 100 Lt, o už V. Kriukovui nelegaliai nuneštą telefono aparatą su SIM kortele ir krovikliu – 500 Lt. Kadangi kai kuriose kamerose buvo įmontuotos vaizdo kameros, pareigūnas telefoną V. Kriukovui perdavė jį nusivedęs į Sveikatos priežiūros tarnybą.
„Stasas manęs buvo prašęs sužinoti, ar Lukiškių TIK yra jo draugas Raimondas Lukoševičius, todėl darbe kompiuterinėje duomenų bazėje patikrinau, ar jis yra uždarytas, – sakė A. Kozlovas. – Kai Stasui pasakiau, kad šis yra Lukiškėse, jis paprašė susitikti. Šio susitikimo metu jis manęs prašė įnešti du telefono aparatus, sakė, kad jie bus paslėpti konservų dėžutėse. Stasas man perdavė tris skardines ir 700 Lt. Skardines perdaviau R. Lukoševičių nusivedęs į Sveikatos priežiūros tarnybą – kameroje Nr. 404, kurioje jis buvo laikomas, tuo metu buvo sumontuota filmavimo kamera“.
DELFI primena, kad gaujai, kuri buvo pripažinta kalta dėl dviejų nužudymų, sužalojimų, narkotikų platinimo, neteisėto ginklų ir sprogmenų laikymo bei turto prievartavimo, vadovavęs L. Lapinskas buvo nuteistas 20 metų nelaisvės.
Pusę šios bausmės L. Lapinskui nurodyta atlikti Lukiškių kalėjime – tik tada jį bus galima perkelti į pataisos namus. Teismas griežtą tvarką gaujoje įvedusiam nusikaltėliui neskyrė griežčiausios bausmės, nes esą grupuotė „veikė ne itin ilgą laiką bei nepadarė tokių nusikalstamų veikų, už kurias būtų numatytas įkalinimas iki gyvos galvos“.
Kitiems L. Lapinsko vadovaujamos gaujos nariams Vilniaus apygardos teismas skyrė dar švelnesnes bausmes. Net septyni gaujos nariai sulaukė teismo malonės, nes tyrimo pradžioje sutiko bendradarbiauti su pareigūnais ir padėjo jiems atskleisti L. Lapinsko vadovaujamos gaujos nusikaltimus.
Nustatyta, kad gaujos nariai 2003-ųjų sausio 20-ąją miško masyve, prie kelio Vilnius-Ukmergė, nužudė Vilių Bogačenką, o 2004-ųjų birželio 26-ąją miške, šalia kelio Dūkštas-Kernavė, Širvintų rajone, susidorojo su Aleksejumi Naruševičiumi. Nužudytieji buvo užkasti.
L. Lapinsko grupuotė užsiėmė ne tik turto prievartavimu bei savavaldžiavimu, bet išsinuomotuose butuose bei garažuose laikė bei platino didelius kiekius narkotinių medžiagų – heroiną, kanapių dervą, psichotropinę medžiagą metamfetaminą.
Grupuotė neteisėtai įgijo ir laikė įvairaus kalibro šautuvus, pistoletus bei sprogstamąsias medžiagas.
Su keliais gaujai neparankiais asmenimis buvo bandyta susidoroti. L. Lapinskas buvo įvedęs griežtą tvarką ir nepaklusnius, prasiskolinusius, nepagarbiai bendraujančius savo parankinius baudė kumščiais, peilių dūriais. Be to, buvo skelbiama, kad gaujos nariai iš vieno vyriškio jie išsityčiojo, kai liepė šokti striptizą ir tai nufilmavo.