„Suvariau visą apkabą“
D. Romanovičius yra kaltinamas prieštaringai vertinamo Kauno verslininko Vidmanto Sadausko nužudymu, o kaltinimai užsakius šį nusikaltimą pareikšti Sauliui Velečkai, pravarde Agurkas, kuris įvardijamas nusikalstamos grupuotės, veikusios nuo 2005 metų iki 2014-ųjų, kai pareigūnai ją galutinai sutriuškino, lyderiu.
D. Romanovičius neigė, jog priklausė nusikalstamam susivienijimui, tačiau prisipažino, jog nušovė V. Sadauską, kuris 2009 metais bandė siekti Lietuvos prezidento posto.
V. Sadauskas buvo nušautas 2011 metų kovo 4-osios rytą. Jis į mokyklą atvežė savo dukrelę, ją palydėjo, o kai grįžo į automobilį, prie jo priėjo žudikas ir paleido šūvių seriją. „Neprisimenu, kiek šūvių buvo, bet suvariau visą apkabą. Norėjau taikyti į galvą, bet kai jis mane pamatė, pasilenkė ant keleivio sėdynės, todėl daugiausia šūvių kliuvo į kairįjį šoną, kliuvo ir į galvą“, – teisme pasakojo D. Romanovičius.
V. Sadauskui buvo peršauti vidaus organai, pažeista miego arterija. Prieštaringai vertinamas verslininkas mirė vietoje.
Žudė iš baimės ir dėl pinigų
Teisme pirmadienį bandyta išsiaiškinti, kas užsakė šią žmogžudystę, nes tokie kaltinimai pareikšti S. Velečkai.
„Niekada negirdėjau, kad būtų minima tokia pavardė. Aš bendravau su Dariumi Čekalinu, su kuriuo buvome pažįstami, gal nuo 17-18 metų. Vieną kartą jis man pasakė, kad reikalinga mano pagalba, kad taip galima pinigų užsidirbti. Susidomėjau, bet kai sužinojau, kad reikės nužudyti žmogų, atsisakiau. Tada man pradėjo grasinti, kad susidoros su mano šeima. Be to, mane 3-4 vyrai nuvežė į mišką „pasikalbėti“, mušė rankomis ir kojomis, po to kreipiausi į ligoninę. Po kurio laiko D. Čekalinas vėl pakartojo savo prašymą, tada ir sutikau – ir iš baimės, ir dėl pinigų“, – kalbėjo D. Romanovičius.
Jis pabrėžė, jog D. Čekalinas neminėjo nei jokių „agurkinkių“, nei S. Velečkos pavardės. „Jis tik sakė, kad reikia pašalinti ožį, kuris jau daug žmonių pridavė mentams“, – teigė kaltinamasis.
Kai D. Romanovičius sutiko nužudyti V. Sadauską, D. Čekalinas jam parodė verslininko nuotrauką. Paskui nusivedė į vieną kavinę ir parodė, kai gyvai atrodo būsima auka.
„Viską pasakė: kur gyvena, kur stato automobilį, kada išvažiuoja iš namų. Pats kelias dienas sekiau V. Sadauską, tačiau vis nesiryždavau žudyti, nes jis būdavo su dukra. Paskui kelias dienas nieko nedariau. Tada D. Čekalinas pradėjo klausinėti, kaip reikalai, kodėl V. Sadauskas vis dar gyvas. Pasakiau, kad neturiu pinigų „mikriukui“ nuvažiuoti iki jo namų. D. Čekalinas davė man 50 ar 100 litų. Po kelių dienų iš ryto vėl patykojau V. Sadausko ir tada jį nušoviau“, – tvirtino D. Romanovičius.
Sulaikė Kijeve
Paleidęs šūvius jis nubėgo į jo laukusį autobusiuką, kurį vairavo Vilmantas Veršulis. Jis vadinamojoje agurkinių gaujos byloje yra saugomas liudytojas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.
„Autobusiuke nusivilkau viršutinius rūbus, tarp jų įdėjau pistoletą. Viską sudėjau į maišą. Vairavęs vyras mane nuvežė prie namų, paleido ir viskas“, – pasakojo D. Romanovičius.
Jis teigė, kad už V. Sadausko nužudymą jam buvo pažadėta 10 tūkst. eurų. Tačiau pinigų jis vis nesulaukė. „Todėl D. Čekalino vis paklausdavau, kur mano pinigai. Jis sakydavo, kad jam skolingas Saulius, Tadas. Tai mano prielaida, kad D. Čekalinui buvo skolingas S. Velečka, kad jis ir užsakė nužudymą. Tai tik prielaida“, – tikino D. Romanovičius, pabrėžęs jog pinigų už įvykdytą nusikaltimą jis taip ir negavo.
Po nužudymo D. Romanovičius išvyko į Olandiją, po kurio laiko grįžo į Lietuvą, tada išvyko į Ukrainą. Ten su draugu išsinuomojo butą Kijevo centre. „Tai buvo mūsų pirma diena Kijeve. Išėjome pavakarieniauti ir mane sulaikė, taip ir nebenuėjome“, – atsiduso D. Romanovičius.
Sėdėdamas Ukrainos kalėjime jis teisėsaugos institucijoms rašė laiškus, jog labai gailisi dėl to, ką padarė, prašė jį greičiau grąžinti į Lietuvą. „O ko man toje Ukrainoje sėdėti?“ – retoriškai klausė žudiko statuso nesikratantis D. Romanovičius.
Nušovė ir D. Čekaliną
D. Romanovičius prisipažino, jog V. Sadauuską ne tik nužudė, bet vieną kartą pabandė jį įbauginti. „Tai tikrai nebuvo pasikėsinimas nužudyti, o taip, juoko forma“, – kalbėjo kaltinamasis.
Esą jo draugas Donatas Karosas buvo gavęs užduotį pagąsdinti V. Sadauską. Kad nebūtų nuobodu laukti, jis pasikvietė ir D. Romanovičių. „Bet Karosas apsirūkė „žolės“, nebebūtų galėjęs pabėgti, todėl teko dirbti man. Jis pamatė žmogų, kuris parėjo iš saugomos automobilių stovėjimo aikštelės ir paprašė jį „pašikdinti“, atsiprašau, pagąsdinti. Aš prie jo priėjau, iššoviau iš tokio šautuvo, kuris skleidžia tik garsą. Parbėgau į automobilį ir mes nuvažiavome“, – pasakojo D. Romanovičius.
D. Čekalino, kurį teisme taip dažnai minėjo D. Romanovičius, apklausti nepavyks, nes jis 2011 metų gruodį buvo nušautas.
D. Čekalinas su žmona buvo atvykę iš darželio pasiimti savo atžalos. Kol vyriškis sėdėjo automobilyje ir laukė sugrįžtančios žmonos su vaiku, į jį buvo paleisti mažiausiai aštuoni šūviai. D. Čekalinas mirė vietoje.
Kaltinamųjų – 12
Antradienį Klaipėdos apygardos teisme D. Roomanovičius bus apklausiamas toliau, nes jam pareikšti įtarimai dar keliuose epizoduose.
DELFI rašė, kad pirmadienį Agurkinių gaujos bylos nagrinėjimas ėmė artėti finišo link – parodymus pradėjo duoti patys kaltinamieji.
Agurkinių gaujos byloje yra 12 kaltinamųjų. „Agurkiniai“ kaltinami dėl ginkluoto susivienijimo organizavimo, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, ginklais, šaudmenimis, pasikėsinimo nužudyti, nužudymo.