Šios bylos įvykiai mena dar 2021 m. birželį. Būtent tų metų birželio 12 d. vakare, Gretai Šileikaitei sukursčius konfliktą, P. Vaitkūnas sutiko sumušti auką R.T, o tai galiausiai atliko veikdamas nemažoje bendrininkų grupėje. Veiksmas vyko vienoje sodyboje Girininkų kaime, Užusalių seniūnijoje, Jonavos rajone.
G. Šileikaitė jau kitą dieną apie 19 val. automobiliu atvežė R.T. į sodybą ir pasiūlė R.T. nueiti į pavėsinę. O čia, kartu su bendrais Vyteniu Kaprika, Benediktu Voronenkinu, Valentinu Povilioniu ir Sergejus Andrejevu, P. Vaitkūnas surengė aukai egzekuciją.
Vyrai rankomis sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą, nuo smūgių nukentėjusiajam nukritus, gulinčiam rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir kitas kūno vietas – tuo padarė jam nubrozdinimus kaktoje, veide, kraujosruvas aplink abi akis, kairės akiduobės lūžį, nubrozdinimus nugaroje.
Taigi, konstatuojama, jog taip buvo nesunkiai sutrikdyta R.T. sveikata, padaryta nusikalstama veika pagal BK 138 str. 1 dalį.
P. Vaitkūnui pareikšti kaltinimai dar ir dėl to, jog aukai patyrus sužalojimus, jis veikdamas kartu su V. Kaprika, S. Andrejevu ir V. Povilioniu neiškvietė greitosios pagalbos, turėdami tokią galimybę, nepagelbėjo nukentėjusiam vyrui, nors jo gyvybei grėsė pavojus.
Vietoj pagalbos suteikimo, P. Vaitkūnas ir jo bendrininkai R.T. įkėlė sužalotąjį vyrą į automobilį, nuvežė prie miškelio ir ištempę iš automobilio, paliko jį gulėti be sąmonės. Kitaip tariant, jie tiesiog paliko R.T. myriop – už tai jiems pareikšti kaltinimai pagal BK 144 str.
Ir labai tikėtina, jog šio įvykio pasekmės tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamiesiems galėjo būti daug blogesnės, jei gulinčio laukuose sužaloto nukentėjusiojo paryčiais nebūtų aptikęs pravažiuojantis žmogus, kadangi pirminės medikų apžiūros metu nukentėjusiajam buvo nustatytas ir bendras kūno atšalimas. Galima sakyti, jog tik per stebuklą šis vairuotojas išgelbėjo aukos gyvybę.
Neaiški vagystė ir miglota įvykių eiga
S. Andrejevas šioje byloje kaltinamas dar ir tuo, kad iš be sąmonės gulinčio nukentėjusio vyro drabužių kišenės pagrobė „Samsung Galaxy“ telefoną ir jo dėklą, taip pat grynuosius pinigus – šių daiktų vertė siekia apie 200 eurų. Taip buvo padaryta nusikalstama veika pagal BK 180 str. 1 d.
Tiesa pats S. Andrejevas su tokiu kaltinimu nesutinka ir kaltę prižaįsta tik iš dalies – jis nurodė, jog telefoną pagrobė nuo žemės, o ne išėmė iš kišenės, be to, pinigų iš drabužio kišenės neėmė.
Tiksli to vakaro įvykių eiga nėra visiškai aiški – keli kaltinamieji duodami parodymus teigė, jog beveik nieko neprisimena – nei kiek buvo smūgių, nei kas pirmas sudavė smūgį. Detaliausiai įvykius nupasakoja egzekucijos iniciatorius P. Vaitkūnas, tačiau jis teigė, kad pats smūgių nesudavė, o tik matė, kaip kiti mušė auką, taip galbūt bandydamas sumenkinti savo vaidmenį.
Anot P. Vaitkūno, atvežus R.T., G. Šileikaitė nuėjo į tualetą, o auka buvo akimirksniu sumušta jo bendrininkų. Ikiteisminio tyrimo metu P. Vaitkūnas kiek kitaip aiškino įvykius ir sakė, kad sumušimo idėja kilo anksčiau girtam bendraujant su G. Šileikaite.
Ne mažiau iliustratyvus ir P. Vaitkūno paaiškinimas, kodėl aukai nebuvo suteikta medicininė pagalba – auką jis mušė būdamas girtas, tad dėl to ir nepasirūpino.
Pasak P. Vaitkūno, pirmąjį smūgį sudavė V. Karpika, po ko R.T. nukrito ant žemės. O tada V. Karpika viena koja ėmė trypti R. T. galvą, klausdamas jo, ar jam patinka prievartauti jaunas merginas. Anot P. Vaitkūno prie aukos spardymo prisijungė ir Greta – kaltinamojo manymu, ji aukai spyrė nuo 5 iki 10 kartų.
Nors ypatingu kruopštumu šie banditai nepasižymėjo (vis dėlto, vienas iš jų buvo teistas 14 kartų), P. Vaitkūnas teigė, jog liepė bendrininkams uždaryti pavėsinės duris – bijojo, kad kraupų vaizdą gali pamatyti kaimynai. Taigi, šioks toks bandymas nuslėpti nusikaltimą buvo.
Nors yra žinoma, jog telefoną iš sąmonės netekusio vyro pagrobė S. Andrejevas, P. Vaitkūno teigimu, telefonas buvo paimtas pirmiausiai ne su tikslu jį parduoti. O buvo norėta, kad G. Šileikaitė ištrintų jos ir R.T. susirašinėjimus programėlėje.
Tik telefono nepavyko atrakinti, tad nusikaltėliai telefoną pasiėmė savo reikmėms ir vėliau už 80 eurų pardavė pensininkui, kuris dėl šios nemalonios aplinkybės tapo liudininku byloje.
Melas, virtęs pavoju gyvybei
Teismui pradėjus nagrinėti bylą, P. Vaitkūnas įrodymų tyrimo metu save kaltę pripažino ir paaiškino, koks gi buvo kraupaus išpuolio motyvas.
Anot kaltinamojo, G. Šileikaitė jam prasitarė, kad R. T. buvo išžaginęs jos draugę. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu P. Vaitkūnas teigė, jog su G. Šileikaite susipažino keletą savaičių iki egzekucijos įvykių. Ir būtent ji P. Vaitkūnui pasiūlė R.T. „pamokyti“ (tačiau neužmušti) už nusikaltimą, kurio jis iš tiesų nepadarė.
Ne tik P. Vaitkūnas, bet ir keli kiti šios istorijos veikėjai savo kaltę pilnai pripažino. Išimtys – G. Šileikaitė ir S. Andrejevas. Kaip minėjome, pastarasis kaltinamasis teigia, jog jokių daiktų iš drabužio kišenės nevogė.
Moteris kaltę pripažino tik iš dalies ir teigė, jog neva nekurstė sumušti R.T.
Be to, anot jos, ji tiesiog patikėjo dar vienos šios istorijos veikėjos pasakojimais.
Ši byloje minima veikėja yra V. Karpiko sesuo M.P., Gretai papasakojusi, jog buvo išprievartauta R.T.
Ir G. Šileikaitė tik vėliau ji sužinojo, jog M. P. viską išsigalvojo.
Teisme kaip liudininkė pakviesta M. P. suko kitokią melodiją – štai anot jos, apie jokį išprievartavimą ji nepasakojo. Auką ji pažįsta bent keturis metus, nors dabar jie kartu nebendrauja ir jis jos niekada neskriaudė, o ir pati išpuolio ji pati niekada neprisidėjo.
Tačiau tokį melą demaskavo V. Povilionis, kuris pats dalyvavo egzekucijoje. Jis patvirtino, jog po įvykio jo sesuo jam pripažino, kad apie išprievartavimą pamelavo, istoriją išsigalvojo.
Puikiai žinomi teisėsaugai
Kaip minėjome anksčiau, šioje byloje yra 6 kaltinamieji. Daugelis jų – ne kartą teisti.
Štai P. Vaitkūnas anksčiau buvo teistas „vos“ 10 kartų. Paskutinį kartą jis buvo nuteistas 2022 m. gruodžio 15 d. – tuomet Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai jam paskyrė 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę jis užsidirbo dėl atliktos vagystės, nors jis taip pat buvo pripažintas kaltu ir dėl dviejų kitų padarytų nusikalstamų veikų – turto sunaikinimo ar sugadinimo, bei fizinio skausmo sukėlimo. Beje, daugelis minėtų P. Vaitkūno teistumų yra susiję plėšimais ir vagystėmis.
Palyginus su juo, V. Karpika yra beveik žmogus angelo pavidalu, mat buvo anksčiau buvo teistas „tik“ keturis kartus. Tiesa, už vieną įgyvendintą vagystę V. Karpika atsipirko itin skaudžiai – 2014 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamajam buvo paskirta galutinė šešių metų laisvės atėmimo bausmė.
S. Andrejevas teistas daugiausiai, net 14 kartų – daugiausiai už įvairias vagystes. Nors ir šio asmens biografijoje minimi ir sunkūs smurtiniai nusikaltimai – 2016 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismas jį nuteisė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, pagal BK 135 str. 2 d. 5 ir 6 punktus – tai reiškia, jog auka buvo sužalota kankinimų metu.
Už šiuos nusikaltimus Kauno apylinkės teismas paskyrė trijų metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurią apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs apygardos teismas pakeitė į galutinę 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
B. Voronenkinas buvo teistas vieną kartą. Jis buvo pripažintas kaltu dėl seksualinio prievartavimo bendrininkų grupėje (pagal BK 150 str. 2 d.), buvo paskirta vienerių metų ir ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.
Galiausiai, byloje minimos ir dvi teisėsaugai mažiau pažįstamos pavardės. Byloje pagal BK 138 str. 1 d. kaltinimai pareikšti G. Šileikaitei, pagal BK 138 str. 1 d. ir 144 str. – Valentinui Povilioniui. Abu kaltinamieji anksčiau nebuvo teisti.
Vieni buvo nuteisti kalėti, kiti išsisuko
Bylą išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Jovanos rūmų teisėja Banga Bartkienė šešių kaltinamųjų atžvilgių priėmė gana skirtingus sprendimus – trys vyrai buvo nuteisti kalėti, dar dviems kaltinamiesiems pavyko atsipirkti laisvės apribojimu, o vienam – net ir būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės.
P. Vaitkūnas ir V. Karpikas buvo pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 1 d. ir BK 144 str., bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu P. Vaitkūnui buvo paskirta subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, o V. Karpikui paskirta šiek tiek ilgesnė, subendrinta dviejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
S. Andrejevas buvo pripažintas kaltu pagal BK 144 str. 1 d. ir taip pat dėl telefono vagystės pagal BK 180 str. 1 d. – jam paskirta subendrinta dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Keliems kitiems bendrininkams pasisekė labiau – pirmosios instancijos teismas jiems nepaskyrė laisvės atėmimo bausmių. Štai R.T. išvežimą į sodybą pasiūliusi G. Šileikaitė buvo pripažinta kalta tik pagal BK 138 str. 1 d. ir jai buvo paskirta vienerių metų ir aštuonerių mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
B. Voronenkinas taip pat buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir buvo nubaustas vienerių metų ir aštuonerių mėnesių laisvės apribojimo bausme.
O štai V. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nors jam buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 144 str., nes susitaikė su nukentėjusiu asmeniu.
Šalia šių bausmių, iš minėtų šešių kaltinamųjų teismas civilinio ieškinio tenkinimui priteisė 5593 eurų sumą.
Liko nepatenkinti
Visgi vienerių metų laisvės atėmimo bausmės sulaukęs Paulius Vaitkūnas ir vienerių metų bei šešių mėnesio bausmės sulaukęs V. Karpika liko nepatenkinti bylos baigtimi ir pateikė apeliacinius skundus.
Skundą pateikė ir nukentėjusysis – jis siekia prisiteisti kompensaciją dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacine tvarką bylą nagrinės Kauno apygardos teismas – byla jau pasiekė teismą ir ketvirtadienio popietę turėjo įvykti teismo posėdis.
Tačiau posėdis neįvyko, mat pasikeitė teismo sudėtis. Nors kol kas byla nebuvo pradėta nagrinėti apeliacine tvarka, tačiau tik laiko klausimas, kada egzekuciją organizavę nusikaltėliai dar kartą išgirs Temidės žodį.
Daugiau naujienų iš Kauno rasite čia.