Į šiuos klausimus atsakymo trečiadienį ieškojo Vilniaus apygardos teismas – trijų teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl tyčinio nužudymo pateikti dviem Vilniaus rajone gyvenantiems broliams.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įsitikinę, kad dėl tyčinio 43 metų Salininkų miestelio gyventojo Algirdo L. nužudymo atsakomybę turėtų prisiimti abu broliai – 34 metų Enrikas Vaškas ir 19 metų Jaroslavas Staševskis. Jų motina – ta pati, tik tėvai – skirtingi.
Nors ikiteisminio tyrimo metu broliai smulkiai papasakojo, kaip nužudė, o paskui slėpdami nusikaltimą padegė tame pačiame miestelyje gyvenančio vyro veidą ir jį paliko miške, teisme broliai pakeitė pozicijas ir pateikė netikėtą versiją.
Penkiolika metų vyresnis Enrikas pareiškė, kad baisų nusikaltimą įvykdė jis vienas, o jo brolis tik tebuvo šalia, tačiau esą neprisidėjo prie Algirdo L. gyvybės atėmimo. Tokios pozicijos laikėsi ir jaunėlis Jaroslavas – jis pareiškė, kad uždarytas į areštinę nusprendė prisiimti kaltę, nes nenorėjo, kad ir brolis ilgam atsidurtų už grotų.
„Man kameros draugai sakė, kad jeigu teis du brolius, gali būti, kad vienam bus skirtas įkalinimas iki gyvos galvos, o kitam – griežčiausia, 20 metų, bausmė“, – teisme pareiškė Jaroslavas.
Jam atstovaujantis advokatas teismui net pateikė duomenis, koks Enrikas yra blogai charakterizuojamas – anksčiau baustas administracine tvarka. „Tegul būna šie duomenys apie mane“, – Enrikas net nebandė prieštarauti, kad būtų bloginama jo situacija.
Jaroslavo ėmėsi ginti ir brolių motina Zofija Staševskaja – ji mano, kad dėl viso to, kas nutiko, yra kaltas tik Enrikas, kuris paskutiniuoju metu labai daug gėrė, o išgėręs tapdavo agresyvus.
„Mano jaunesnysis sūnus labai mylėjo vyresnįjį brolį, tarp kurių yra penkiolikos metų amžiaus skirtumas – paprastai būna, kad vyresnysis globoja jaunesnįjį brolį, tačiau mūsų šeimoje viskas buvo atvirkščiai, – kalbėjo kaltinamųjų motina. – Jaunėlis visada tikėjo tuo, ką pasakydavo vyresnysis, net draugams girdavosi, jog turi vyresnįjį brolį. O vyresnysis turėjo pavydo jausmą, kad jaunėlis yra mūsų šeimoje mylimas vaikas. Mažesnysis dalijo meilę, jam vyresnysis brolis buvo autoritetas.“
Moters teigimu, Enrikas taip pat labai pavydėjo, kad ji išsiskyrė su jo tėvu ir pradėjo gyventi su kitu vyru, nuo kurio ši pagimdė Jaroslavą. „Tarp mano vyro ir Enriko buvo konfliktų, nes vyras norėjo, kad sūnus susitvarkytų savo gyvenimą ir išeitų iš namų“, – prisipažino Z. Staševskaja.
Tačiau tokie motinos teiginiai nė kiek neįtikino Enrikui atstovaujančios advokatės – ilgametę praktiką turinti Liudmila Karvelienė sakė, kad vyresnysis sūnus labai myli savo motiną, o ši – jaunesnįjį sūnų, todėl Enrikas ir nutarė vienas prisiimti kaltę dėl baisaus nusikaltimo.
Tokie pasakojimai paveikė ir tėvo netekusį nužudytojo sūnų: „Atleisti jiems negaliu, bet tėvo jau niekas nesugrąžins. Matau, kad vyrai yra jauni, gailisi, todėl visiškai laužyti gyvenimo jiems nereikėtų“.
Žaidimas, virtęs mirtimi
Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Imbrasas teisme sakė, kad Salininkuose gyvenęs Algirdas L. buvo nužudytas praėjusių metų gegužės 30-osios vakarą Juodšilių miške. Jam buvo suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, sulaužyti šonkauliai, bet mirties priežastis buvo pasmaugimas.
Po nužudymo Algirdo L. veidas buvo padegtas – taip broliai siekė, kad nužudytojo niekas neatpažintų ir jis būtų palaidotas kaip nežinomas lavonas. Tačiau tokių planų jiems įgyvendinti nepavyko – jau kitą rytą nebegyvą vyrą rado per mišką ėjęs vyras.
Kadangi nužudymo vietoje išvakarėse vyko išgertuvės, kurias matė ne vienas kaimo gyventojas, pareigūnams įtariamųjų ilgai ieškoti nereikėjo – visi pirštais rodė į brolių namus.
Į areštinę uždaryti broliai pasakojo, kad tą dieną jie girtavo miške. Viskas prasidėjo, kai einančius brolius esą užkabino Algirdas L. – tarp vyrų kilo kivirčas, tačiau netrukus jis baigėsi, vyrai susitaikė. „Ta proga jis davė 20 Lt degtinei nupirkti“, – prisipažino Jaroslavas.
Vėliau, jo teigimu, Algirdas L. esą pasiūlė „pasigalynėti“: „Jis norėjo pasižiūrėti, kaip mušasi šiuolaikinis jaunimas“.
Smulkaus sudėjimo kaltinamasis sutiko „pasigalynėti“ su gerokai stambesniu ir vyresniu vyru – jie grūmėsi juokaudami, o tuo metu Enrikas gėrė alkoholį.
„Paskui tam vyrui iš kaktos pataikiau į nosį, jam ėmė tekėti kraujas – tada ir prasidėjo muštynės“, – sakė Jaroslavas.
Jo teigimu, Enrikas bandė juos išskirti, grumtynių metu jam kažkuris užvožė į smilkinį. „Tada atsijungiau, o kai atsigavau, brolis jį tada jau smaugė“, – sakė devyniolikmetis, pažymėjęs, jog anksčiau yra patyręs galvos traumą, todėl ne viską prisimena.
Areštinėje prisiėmė kaltę: taip pasielgtų kiekvienas mylintis brolis
Kaltinamasis tikino, kad nepamena, kaip Algirdui L. buvo padegtas veidas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis kalbėjo kitaip – prisipažino vyrui sudavęs ne vieną smūgį, ant jo net šokinėjęs.
„Pakeičiau parodymus, nes kai buvau uždarytas rūsyje, kiti kaliniai sakė, kad geriau prisiimčiau kaltę ant savęs, nes dviese būsime griežčiau nuteisti, – sakė Jaroslavas. – Kai sužinojau, kad už nužudymą gresia įkalinimas iki gyvos, nutariau, jog turiu prisiimti kaltę – manau, taip pasielgs kiekvienas mylintis brolis. Tačiau vėliau, jau Lukiškėse, supratau, kad taip negali būti – tai man visi sakė, ir šeima laiškus rašė.“
„Tai aš esu kaltas dėl visko, noriu atsiprašyti mamos ir brolio, kad per mane turi kentėti, – teisme kalbėjo Jaroslavo brolis Enrikas. – Viskas tiesiog tada susidėjo į vieną vietą – mane paliko sugyventinė, ji neleido matytis su dukra, neseniai buvau grįžęs iš Norvegijos, neturėjau kur gyventi, todėl grįžau pas motiną.“
Jis pasakojo, kad tuo metu, kai tarp jaunesniojo brolio ir Algirdo L. kilo muštynės, jis bandė juos išskirti.
„Pajutau, kad broliui iškilo grėsmė, – sakė jis. – Manau, kad aš jį pasmaugiau, nes bijojau, jog gali nukentėti brolis. Viską prisimenu kaip per rūką, bet esu įsitikinęs, kad brolis to nepadarė – žinau jo charakterį, jis nebūna agresyvus, esu įsitikinęs, jis taip negalėjo pasielgti.“
Enrikas išsižadėjo ikiteisminio tyrimo metu sakytų savo žodžių, jog tuomet, kai Algirdas L. jau buvo negyvas, brolis jam pasiūlė nužudytąjį padegti, kad jis būtų surastas kaip neatpažintas lavonas. „Nežinau, kuris padegėme“, – tada kalbėjo jis.
Ar pataisys kalėjimas, kuriame žmonės tampa žvėrimis
Tokiais brolių pasakojimais netiki valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras R. Imbrasas, pažymėjęs, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus brolių parodymus patvirtino teismo medicinos ekspertų nustatytas nukentėjusiojo sužalojimo pobūdis.
Anot prokuroro, nukentėjusiajam iš pradžių buvo suduoti smūgiai į galvą, po to jis buvo spardomas, o kai pargriuvo, prispaustas prie žemės – ant jo šokinėjo Jaroslavas, o Enrikas jį pasmaugė.
„Nors Enrikas yra labiau neigiamai charakterizuojamas, tačiau nereiškia, kad jis vienas tai padarė“, – įsitikinęs R. Imbrasas.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, valstybinis kaltintojas Enriką pasiūlė įkalinti 10, o Jaroslavą – 9 metams. Be to, jis palaikė nužudytojo šeimos pareikštą ieškinį žalai atlyginti – apie 30 tūkst. eurų.
Tokios bausmės yra per griežtos, įsitikinę broliai. Kreipdamasis į teisėjus su paskutiniuoju žodžiu Jaroslavas pareiškė, kad kalėjimas žmonių nepataiso, o jie tampa dar didesniais žvėrimis.
Nuosprendį broliams teismas ketina paskelbti balandžio pradžioje.