Merginos įkliūva iš nevilties
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, pernai buvo registruotos 56 prekybos moterimis aukos. Anot organizacijos projekto vadovės Ritos Augutienės, nors pastaraisiais metais jų skaičius mažėja, tai neatspindi tikrosios padėties.
Jei moteris nenori, kad apie ją būtų pranešta pagalbą teikiančioms organizacijoms, tai ir nebus padaryta. Be to, nėra duomenų, kiek merginų po bordelių uždarymo lieka užsienyje, nes įsikalusios į galvą, kad Lietuvoje teisingumo vis tiek neras.
Naujausio tyrimo duomenimis, 46 proc. aukų – 17-23 metų merginos. Vyresnės nei 27 metų sudaro vos 5 proc. Net 21 proc. nukentėjusiųjų – nepilnametės. Tiesa, šis skaičius apima ne tik prostituciją, bet ir pornografijos nusikaltimus, į kuriuos įtraukiamos paauglės.
Pusė aukų turi tik pagrindinį išsilavinimą arba iš viso nėra baigusios mokyklos. Pagalbą teikiančių organizacijų specialistai pastebi, kad kasmet prekybos žmonėmis aukomis tampa vis žemesnį išsilavinimą turinčios moterys, neretai – turinčios proto negalią. Beje, pastarosios į teisėsaugos statistiką neįtraukiamos, nes vis tiek negali duoti parodymų teisme.
42 proc. aukų iki verbavimo niekur nedirbo. Per 60 proc. jų vertėsi sunkiai arba labai sunkiai. Pusė nukentėjusiųjų turi vaikus, dėl kurių greičiausiai ir vyko uždarbiauti į užsienį. Beje, tik nedidelis procentas iš jų žinojo, kur važiuoja. Dauguma tikėjosi rimto darbo, kuris netgi nesusijęs su pramogų sfera, kavinėmis ar klubais.
Šalys, į kurias vežamos merginos, nesikeičia keletą metų. Tai Didžioji Britanija, Ispanija, Vokietija, Italija, Airija, Olandija. Kita vertus, net 39 proc. aukų į vergiją buvo parduotos Lietuvoje.
Policija bejėgė?
Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė pastebi, kad policija dažnai yra bejėgė padėti šioms merginoms, o ir jų nurodomasaukų skaičius mažesnis, kadangi policija auka įvardija tik tą moterį, dėl kurios atvejo užtenka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą ar teismo procesą.
„Iš paskutinių 10 prekybos žmonėmis atvejų ikiteisminiai tyrimai pradėti tik dėl trijų. Štai mergina iš didelio miesto buvo parduota į Olandiją, raudonųjų žibintų rajoną. Šioje šalyje jos suteneriai nuteisti, tačiau Lietuvoje ją pardavę žmonės nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes nusikaltimas įvykdytas ne Lietuvos teritorijoje. Esą Lietuvos pareigūnai tokiais atvejais bejėgiai“, - pasakojo pašnekovė.
Dar viena iš sutenerių išplėšta mergina iki šiol guli psichiatrijos ligoninėje, todėl negali duoti parodymų.
Kartais, anot K. Mišinienės, tyrimo pradėti neleidžia ir pareigūnų požiūris – esą vienos aukos jiems per mažai, kad tuo užsiimtų. „Dar viena problema – pareigūnų nuostata. Centriniuose organuose, Policijos departamente problema suvokiama tinkamai. Tačiau provincijos komisariatuose moterims tenka išgirsti ir tokių kaltinimų: „Prisidirbai, tai dabar, kai kilo problemų, jau ateini pagalbos? Ar per mažai sumokėjo?“ - piktinosi pašnekovė.
Tokie pareigūnai, anot jos, tiesiog užkemša moterims burnas. Juk akivaizdu – jeigu jos pateko į tokią situaciją, vadinasi, nesugeba už save kovoti, todėl kaltinamos tiesiog pasitraukia.
„Mes susiduriame su problema, kad prostitucijos aukos turi gėdos stigmą. Jos dažnai išsislapsto po provinciją, nenori su niekuo turėti jokių kontaktų ir mums jas pasiekti būna labai sunku. Kita vertus, teismo procesai rodo, kad kaltinamieji gali pasisamdyti geriausius advokatus, kurie įtikina perkvalifikuoti kaltinimus, ir procesas pakrypsta ne moteriai palankia linkme“, - pastebėjo K. Mišinienė.
Šios moterys siūlomą pagalbą neretai priima kaip grėsmę, kad vėl negalės kontroliuoti savo gyvenimo, todėl, užuot persikėlusios į saugų būstą, grįžta į nesaugius namus, kur jas bet kada gali rasti buvę suteneriai. „Šiandien jau nekalbame apie fizinį susidorojimą, bet psichologinį spaudimą jos tikrai patiria“, - įsitikinusi pašnekovė.
Nauja grėsmė nepilnametėms
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės dr. Audros Sipavičienės, dėl didelės lietuvių migracijos, kai geresnės ateities vardan tėvai palieka savo vaikus be priežiūros ir išvyksta dirbti į užsienį, kyla nauja grėsmė.
„Nors oficialių duomenų, patvirtinančių šiuos nuogąstavimus, neturime, tačiau baiminamės, kad prekeiviai žmonėmis vis dažniau naudosis tokių darbo migrantų paliktais vaikais. Taigi nepilnamečių statistika šioje srityje gali augti.
Šiuo metu mums jau žinomas vienas probleminis regionas Marijampolės rajone, per kurį eina magistralė „Via Baltica“. Tarp pakelėje stovinčių moterų ten galima rasti ne vieną nepilnametę. Dažniausiai tai iš vaikų globos namų ar šeimų pabėgusios paauglės. Įdomiausia, kad vaiko teisių apsaugos tarnyboms jos žinomos, tačiau ieškomos vangiai. Tuo tarpu policija pirmiausiai domisi, ar nepilnametė turi sutenerį“, - teigė A. Sipavičienė.