Policijos pareigūnų duomenimis, senolę aplankius nepažįstamoji, traukdama iš krepšio makaronų ir kruopų paketus, aiškino, kad moters šeimai priklauso socialinė parama. Ir ne tik maisto produktais, bet ir pinigais.
Tariama socialinė darbuotoja pabėdojo, kad teturinti 500 litų banknotą, o moteriai priklauso tik 200 litų parama, tad paprašė jos stambią kupiūrą pakeisti. Ir dar rekomendavo jai atiduoti pačias seniausias kupiūras, kad ateityje nebūtų problemų, keičiant litus į eurus.
Senolė, iš slaptavietės atsinešusi savo gyvenimo santaupas, pradėjo ieškoti tų seniausių kupiūrų ir iš „socialinės“ darbuotojos išgirdo dar vieną „gerą" naujieną, kad jai, ko gero, dar priklauso ir pašalpa už vandenį. Tuoj pat nepažįšstamoji iškvietė kitą darbuotoją, kuri patikrintų vandens skaitiklį. Kol „atsakinga darbuotoja“, senolės lydima, rūsyje tikrino skaitiklį, kambaryje buvusi apsimetėlė pasičiupo šeimos santaupas.
Išėjus nepažįstamosiosms, senolė susizgribo, kad jai 200 litų taip niekas ir nedavė. Apmaudo apimta, ji norėjo į slaptavietę padėti savo santaupas, deja, ir jų nebebuvo. Tik kruopų ir miltų paketai bylojo, kad ši istorija nėra sapnas ar vizija.