S. Vitkus įsitikinęs, kad teisėjui turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas – esą jis turėdamas tikslą platino pornografinio turinio su vaikais medžiagą. Už tai baudžiamasis įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Tiesa, tokie S. Vitkaus skundai gali jam pačiam užtraukti dar vieną baudžiamąją bylą – Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė paskelbė, kad už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą baudžiamajame įstatyme taip pat yra numatyta atsakomybė. Ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl S. Vitkaus pranešimų, kol kas neaišku – tai turi nuspręsti Generalinė prokuratūra.
Stebisi, kad prokurorai įrašų nedavė, o teisėjas – leido daryti kopijas
Patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne vieną rezonansinę bylą išnagrinėjusį teisėją S. Vitkus paprašė sulaukęs nepalankaus nuosprendžio – teisėjas V. Lenčikas pulkininką leitenantą pripažino kaltu dėl mažamečių mergaičių išžaginimo, seksualinio tvirkinimo, vaikų įtraukimo į pornografiją, jos gamybos ir laikymo.
Už tai jam buvo skirta 18 metų laisvės atėmimo – šią bausmę nuteistasis privalės atlikti ne pataisos namuose, o Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (nuosprendis dar neįsiteisėjęs – S. Vitkus jį apskundė apeliacine tvarka).
Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo S. Vitkus Generalinei prokuratūrai nurodė, kad pedofilijos bylą nagrinėjęs teisėjas dar 2010-ųjų gruodžio 28-ąją patenkino jo prašymą ir leido pasidaryti ikiteisminio tyrimo metu surinktų dokumentų kopijas.
Tarp šių dokumentų, pasak S. Vitkaus, yra ir pornografinio turinio vaizdo dokumentai, kuriuose vaizduojamas vaikas.
Pulkininkas leitenantas teigė, kad šių vaizdo įrašų kopijų Generalinė prokuratūra neleido pasidaryti, nes už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
„Ar Generalinė prokuratūra netaikė dvigubų standartų aiškindama įstatymus – negali teikti kopijų, nes tai yra nusikaltimas, o jeigu tokias kopijas teikia teismas – jau ne nusikaltimas?“ – teismui aiškino S. Vitkus.
Nuteistojo pareiškimą išnagrinėjusi Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau šį nutarimą S. Vitkus skundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet jis konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai apie teisėją yra nepagrįsti. Tačiau S. Vitkus rankų nenuleido – kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.
Skundą išnagrinėjusi ir galutinę bei neskundžiamą nutartį paskelbusi teisėja L. Gurevičienė nurodė, kad S. Vitkaus teiginiai apie jos kolegą yra nepagrįsti. Pasak teismo, leisdamas susipažinti su bylos medžiaga teisėjas V. Lenčikas užtikrino kaltinamajam Baudžiamojo proceso kodekse (BPK), Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytų nuostatų įgyvendinimą.
Teismas taip pat pabrėžė, kad dėl teisėjo priimto sprendimo negali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Įtikinėjo, jog iš teisėjo sulaukė grasinimų: tu neturi galimybės gintis
S. Vitkus savo nepalankumą teisėju yra demonstravęs ir anksčiau – dar birželį atvežtas į Lietuvos apeliacinį teismą, kuriame pradėtas nagrinėti jo apeliacinis skundas, nuteistasis žurnalistams pareiškė, jog teisėjas jam esą net buvo grasinęs.
„Galiu pasakyti tik viena – teismo proceso iki šiol nebuvo, visa tai, kas vyko, buvo imitacija, – aiškino S. Vitkus. – Teismo nebuvo, buvo paimti kaltinimai ir prirašyta, kiek skirti bausmės. Man teisėjas atvirai buvo pasakęs – tu neturi galimybės gintis“.
Nuteistasis sakė, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas esą „praktiškai pažeidė visus Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) straipsnius.
„Tai buvo pasityčiojimas ne iš manęs, o pasityčiojimas iš įstatymo“, – teigė į atsargą išleistas karininkas.
Paklaustas, o ar pats nemano, kad pasityčiojo iš nepilnamečių mergaičių jas prievartaudamas, S. Vitkus atsakė: „O jūs matėte nors vieną nukentėjusiąją? Ar yra byloje nors vienas skundas, pretenzija, dar kas nors? Nieko nėra“.
S. Vitkus teigė dėsiąs visas galimybes, kad būtų išteisintas.
Bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme nukentėjusiosios mažametės apklausiamos nebuvo, buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
S. Vitkaus aukomis galėjo tapti net 25 mažamečiai vaikai iš visos Lietuvos. Tiesa, teismui perduotoje byloje jis buvo kaltinamas išnaudojęs 13 mergaičių.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad žadėdamas 10 tūkst. Lt atlygį karininkas ne tik mergaites fotografavo ir filmavo, bet ir prievartavo savo automobilyje prie didžiųjų prekybos centrų. Pareigūnai taip pat išsiaiškino, kad dalį nusikalstamų veikų S. Vitkus galėjo padaryti savo darbo vietoje.
Pedofilija kaltinamo karininko aukomis galėjo tapti mažametės mergaitės nuo 9 iki 13 metų, jos gyvena visoje Lietuvoje – Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Jonavoje, Marijampolėje, Šakiuose ir kt.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai išsiaiškino, kad S. Vitkus veikė mažiausiai 3 metus.
Nustatyta, kad jis mergaites fotografuodavo ir filmuodavo nuogas, o paskui – prievartaudavo. Sukurtas nuotraukas ir filmus karininkas pardavinėjo iškrypėliams užsienyje.
Už fotosesiją mergaitėms žadėjo po 10 tūkst. litų
Daugelį savo aukų S. Vitkus susirasdavo internete – pasinaudojęs socialiniais tinklapiais internete, jis prisistatydavo kaip mergaitė ir ilgą laiką susirašinėdavo su mažametėmis. Po kiek laiko įgavęs mergaičių pasitikėjimą jis pasiūlydavo užsidirbti pinigų – 10 tūkst. litų S. Vitkus žadėdavo tik už fotosesiją.
Kartą pulkininkas leitenantas susitarė su mažamete, kad ateis į jos namus, kai šios tėvai bus darbe. Mergaitė apie tokį „uždarbį“ papasakojo savo draugei, kuri irgi panoro gauti pinigų. S. Vitkus neprieštaravo, kad fotosesijoje dalyvautų ir mažametės draugė – jai taip pat pažadėjo pinigų.
Atvykęs į aukos namus S. Vitkus ne tik mergaites fotografavo po vieną, bet ir kartu – liepė vienai kitą liesti liežuviu...
Paskui jis vienai mergaitei pasiūlė tapti „profesionalia fotografe“ – fotografuoti savo draugę ir nuogą S. Vitkų. Mergaitė sutiko ir iškrypėliškas scenas užfiksavo fotoaparatu – net tada, kai pulkininkas leitenantas mažametę seksualiai prievartavo.
Užsidirbti pinigų S. Vitkus siūlė ne vienai mergaitei – jis prašydavo mergaites nusifotografuoti įvairiomis pozomis ir nuotraukas atsiųsti elektroniniu paštu, o jis neva perduos įvertinti profesionaliam fotografui.
S. Vitkų domino kuo mažesnės mergaitės. Kartą jis iš vienos „internetinės draugės“ sužinojo, kad ši turi mažametę sesutę. „Užsidegęs“ pedofilas pasiūlė „fotomodeliu“ tapti ir „draugės“ sesutei – už tai žadėjo jau ne 10, bet 20 tūkst. Lt. Mergaitė įvykdė „draugės“ prašymą ir nusifotografavo su sesute... Iškrypėliui buvo išsiųsta ne mažiau kaip 25 nuotraukos.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad kai kurias savo aukas S. Vitkus galėjo ne tik fotografuoti bei filmuoti, bet ir prievartauti automobilių stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų.
Paaiškėjo, kad savo ir sesutės nuotraukas siuntusi mergaitė buvo sulaukusi grasinimų – S. Vitkus grasino nuotraukas išplatinti internete bei parodyti jos bendraklasiams. Kelių susitikimų metu mergaitė buvo prievartaujama, filmuojama ir fotografuojama karininko automobilyje.