Apie Kazlų Rūdoje šią naktį susprogdintą bankomatą pirmasis suskubo pranešti rajono meras Mantas Varaška.
Jis kėlė klausimą, ar vietiniai gyventojai gali jaustis saugus, ypač dabar, kai taupant elektrą naktimis išjungiamas gatvių apšvietimas.
Tačiau šis išpuolis – tik vienas iš šimtų panašių bankomatų sprogdinimų, per paskutinius porą metų supurčiusių Vakarų Europą ir trečias toks Lietuvoje per praėjusius metus.
Europolas skambina pavojaus varpais
„Tai šiuolaikiniai bankų apiplėšimai“, – vokiečių žiniasklaidai spalio pabaigoje sakė Euopolo atstovė Claire Georges.
„Ypač galingi sprogmenys naudojami vis dažniau ir dažniau, jie gali net sugriauti pastatus ir pražudyti niekuo dėtus žmones, – pridūrė ji. – Nusikaltėliams visiškai nerūpi žmonių gyvybės, jiems rūpi tik pinigai.“
Nors panašios vagystės vykdomos dešimtmečiais, dabar, kai visur mažėja grynųjų, bankomatuose vis dar galima rastis šimtus tūkstančių eurų, tai itin traukia nusikaltėlius. Ypač, kai kriminalinę operaciją galima atlikti per keletą minučių ir nepaliekant jokių įkalčių.
Vien Vokietijoje tokių nusikaltimų pernai įvykdyta 287, užpernai 268, rodo šalies federacinės policijos duomenys.
Plėšikus sulaikyti sudėtinga, nes jie smogia vis į kitą vietą, o be to, dažnai atvyksta iš užsienio. Tačiau ir teisėsauga pasiekia pergalių, pavyzdžiui, šių metų pavasarį Nyderlanduose sulaikyti 6 žmonės, įtariami susprogdinę 8 bankomatus įvairiuose Vokietijos miestuose ir iš viso susižėrę 958 tūkst. eurų grobį. Dar maždaug 1 mln. eurų žalos grupuotė pridarė atakų metu.
Grupuotės nariai dažniausiai išpuolius rengdavo anksti ryte, į vietą atvykdavo vogtais automobiliai, skelbė Europolas, kuris koordinavo jų sulaikymo operaciją.
„Šie nusikaltėliai – labai profesionalūs. Jie turi mokėti vogti automobilius. Iš įvykio vietos jie bėga didesniu nei 200 km/val. greičiu greitkelyje. Tai yra labai pavojinga. Be to, jie išmoksta elgtis su sprogmenimis ir susprogdinti bankomatus taip, kad būtų galima greitai susirinkti grobį“, – televizijai RTL pasakojo Vokietijos kriminalinių tyrėjų asociacijos atstovas Sebastanas Fiedleris.
Europolas užsiminė, kad pernai netoli Utrechto buvo net aptiktas mokymų centras, kur nusikaltėliai buvo ruošiami sprogdinti bankomatus, tačiau daugiau detalių apie tai neatskleidė
Neaplenkia ir Lietuvos
Kol Vakaruose kovojama su šia „bankomatų mafija“, Lietuvos ši nusikaltimų banga taip pat neaplenkia. Mažiausiai vienas mūsų yra prisidėjęs prie sprogdinimų Vokietijoje – jį šiemet Apeliacinis teismas sutiko išduoti pagal Europos arešto orderį, įtariant bankomato sprogdinimu vienoje Vokietijos metro stotyje.
Šių nusikaltimų epidemija jau prieš metus pasiekė Lietuvą. 2021 m. lapkričio 3 d., Kaune, Vaišvydavoje, naktį nugriaudėjo sprogimas. Sunaikintas prie parduotuvės „Iki“ buvęs bankomatas, tik tąkart vagims taip ir nepavyko iškrapštyti pinigų, jie buvo priversti sprukti be jokio grobio.
Neįtikėtina, bet toje pačioje vietoje bankomatų vagys smogė dar 2017 m., tada jie vogtu „VW Passat“ atvažiavo į įvykio vietą, bet planų įgyvendinti taip pat nespėjo. Įtariamieji automobilį numetė pievoje netoliese , padegė ir dingo.
Šių metų birželio 15 d. sprogimas nugriaudėjo Alytuje, Jurgiškių gatvėje, čia nusitaikyta į „Luminor“ bankomatą. Šį tyrimą kontroliuojantis prokuroras Jaunutis Vailionis sakė, kad įtariamieji dėl šio išpuolio dar nenustatyti.
Neaišku, ar sprogdinimą Kazlų Rūdoje įvykdė ta pati grupuotė, kuri anksčiau darbavosi Kaune, o po to, Alytuje, tačiau J. Vailionis neatmetė tokio varianto.
„Braižas panašus“, – paminėjo jis ir sakė, kad šią aplinkybę dar reikės aiškintis.
Deja, prokuroras neatskleidė, nei kokia žala padaryta per išpuolį Alytuje, nei kokie sprogmenys panaudoti per ataką. Ši detalė svarbi, nes, pasak Europolo, nusikaltėliai dabar naudoja galingus sprogmenis, taip sukeldami daug didesnį pavojų aplinkiniams.
Anksčiau paprastai būdavo veikiama primityvesniu, bet mažiau pavojingu metodu – prileidžiant bankomatą dujų mišiniu. Marijampolės atstovė Ieva Šlivinskienė BNS jau sakė, kad ir per ataką Kazlų Rūdoje naudotas dujų mišinys, nors apie tai kalbantis su prokuroru J. Vailioniu, jis suabejojo, ar galima taip drąsiai teigti nesulaukus ekspertų išvadų.
Jis pats apie tai, kas naudota Alytuje, nekomentavo, motyvuodamas tuo, kad nenori atskleisti duomenų, kuriuos vėliau galėtų panaudoti nusikaltėliai.
Pinigais pasinaudoti nepavyks?
Beje, vokiečių žiniasklaida užsimena, pas juos vagystės tokios populiarios, nes ten veikiantys bankai nėra įpareigoti įrengti bankomatuose rašalo apsaugos, kad banknotai nebūtų sulieti rašalu. Pavyzdžiui, taip problema efektyviai išspręsta Prancūzijoje.
Lietuvos bankai tvirtina, kad dažomosios kasetės naudojamos ir Lietuvoje. Jei bankomatas kaip nors paveikiamas, jis iškart pinigus supurškia rašalu, kurio neįmanoma nuplauti nuo grynųjų pinigų.
Jei tokios saugumo priemonės išties įmontuotos, sunku atsakyti, kodėl vagys vis tiek atlieka tokias operacijas, kurioms reikia kruopštaus pasiruošimo ir specialių įgūdžių.
„Nuo mėginimų apiplėšti ar pasinaudoti įrenginiais neteisėtais tikslais nėra apsaugotas niekas. Bankai nuolat diegia naujausius prevencijos sprendimus, kad tiek patys įrenginiai, tiek juose teikiamos paslaugos būtų saugios. Taikomos priemonės nėra detaliai viešinamos saugumo sumetimais.
Plačiausiai žinomos dažų kasetės, kurios sulieja bankomato viduje esančias kupiūras nenuplaunamais dažais, mėginant jį fiziškai paveikti, taip pat yra jutiklių, leidžiančių atpažinti mėginimus panaudoti duomenų nuskaitymo prietaisus arba vadinamąsias „pinigų gaudykles“, - komentavo Lietuvos bankų asociacijos prezidentės dr. Eivilė Čipkutė.
Paskutinį kartą bankomatų sprogdinimų banga Lietuvoje buvo daugiau nei prieš dešimtmetį. Tuomet išpuoliai įvykdyti Kaune ir Šeduvoje. Teisėsaugai tąkart pavyko sulaikyti 4 jaunuolių grupuotė, kuriems skirtos 5-6 metų laisvės atėmimo bausmės.
Grupuotė tada pagrobė 23 tūkst. litų, o pridarė net už beveik porą šimtų tūkstančių. Tada jie naudojo buitinius dujų balionus, kuriais sukeldavo galingus sprogimus.