Tačiau visiškai kitaip ketvirtadienį nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas, A. Kanapę pripažinęs kaltu dėl eismo įvykio. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Dariušas Lučinskis nutarė, kad nuteistasis dvejus metus negalės vairuoti automobilio bei į valstybės biudžetą privalės sumokėti 20 MGL (753,20 eurų) baudą.
Bet tuo visos bėdos A. Kanapei dar nesibaigė – jo laukia dar vienas nuosprendis kitoje byloje, kurioje jis kaltinamas taip pat sankryžoje mirtinai sužalojęs garbaus amžiaus moterį. Ši nelaimė įvyko vasario 24 d. Taikos g. esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje – tada vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino, o į policiją atvyko tik po dviejų parų. Blaivus.
Tuo metu šįkart teismas konstatavo, kad A. Kanapė kaltas dėl avarijos 2014 m. gegužės 22 d., kai apie 17 val., reguliuojamoje Rygos-Laisvės pr. sankryžoje, būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,33 promilės etilo alkoholio) vairavo „Audi A8“, ir juo važiuodamas per sankryžą, sukdamas dešinėn į Laisvės pr., kuomet jo važiavimo kryptimi degė draudžiamas šviesoforo signalas, kai ties raudonu šviesoforo signalu buvo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, nedavė kelio jam iš dešinės pusės prie jo artėjusiai dviračio „Mongoose Crossway“ vairuotojai ir ją partrenkė.
Dviratininkei dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Remdamasis byloje esančia specialisto išvada teismas apkaltinamajame nuosprendyje pažymėjo, kad tiek nukentėjusioji dviratininkė, tiek kaltinamasis laikydamiesi Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų būtų išvengę eismo įvykio kilimo, o abiejų veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą.
„Atsižvelgiant į tai bei įvertinus anksčiau nustatytas įvykio faktines aplinkybes, vaizdo įrašą, kuriame matyti, jog iki nukentėjusios privažiavimo prie pėsčiųjų perėjos, šaligatviu prie pėsčiųjų perėjos taip pat buvo priėjęs ir sustojęs pėsčiasis, kurio A. Kanapė taip pat nepraleido, byloje nustatytą aplinkybę, jog važiavusią dviratininkę pastebėjo automobilio gale sėdėjęs liudytojas, kuris sušuko stabdyti automobilį, A. Kanapė degant raudonam šviesoforui nesustabdęs ir neįsitikinęs, kad tai daryti saugu kirto pėsčiųjų perėją, nusikalstamos veikos padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas) atsirado sužalojus nuketėjusiosios sveikatą, smūgis vyko automobilio priekiu nutrenkiant įvažiavusį į pėsčiųjų perėją dviratį, o ne dviratininkei atsitrenkiant į automobilio šoną, darytina išvada, jog nukentėjusiosios patirtą sveikatą sutrikdymą nulėmė kaltinamo A. Kanapės veiksmais, t.y. KET reikalavimų nesilaikymas kas ir buvo esmine vykusio eismo įvykio priežastimi“, – skelbdamas nuosprendį pabrėžė teisėjas.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. Kanapę pripažino kaltę tik dėl faktinių aplinkybių, bet nesutiko su teisiniu vertinimu.
„Automobiliu važiavau Rygos gatve, pirma eismo juosta, artėdamas prie šviesoforo degant raudonam signalui su žalia rodykle, sumažinau greitį iki 5 km/val., beveik sustojau, – sakė jis. – Kelkraštyje stovėjo žmonės, todėl įsitikinęs, kad nėra kliūčių, sukau į dešinę pusę. Atvažiuojančio dviračio nemačiau, kontaktą su juo pajutau tik pravažiavęs pėsčiųjų perėją. Keleivis, sėdintis šalia, pasakė, kad sustočiau, ir tuomet pamačiau, kaip dviratininkė verčiasi per automobilio kapotą priešais priekinį stiklą. Pėsčiųjų perėja jau buvo beveik pravažiuota, dviratį kliudžiau priekiniu dešiniu automobilio kampu.“
Anot jo, dviratininkė bandė kirsti gatvę ir atsirado prieš jo automobilį pėsčiųjų perėjos dešiniajame kampe.
„Dviratininkė neturėjo šalmo, atkreipiančių ryškių drabužių taip pat nedėvėjo“, – A. Kanapė pažymėjo, kad nukentėjusioji važiavo dideliu greičiu.
„Mano, kad dėl eismo įvykio kalta pati nukentėjusioji, nes vairuodamas jaučiausi gerai, todėl eismo įvykio alkoholis neįtakojo“, – sakė kaltinamasi.
Tuo metu dviratininkė pažymėjo, kad tą vakarą dviračiu važiavo labai lėtai, greitis buvo kaip bėgančio žmogaus. Ji sakė, kad su vairuotoju susitaikė, jis atlygino žalą, todėl šiam neturi jokių pretenzijų. Dėl to teismas galėjo A. Kanapę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, bet šiam nesutikus su teisiniu įvykio vertinimu, tokią galimybę jis prarado.