Nužudymo motyvo neišsiaiškino
Daugiausia visuomenės dėmesio neabejotinai sulaukė studentės Justinos Šikšniūtės išžaginimo, seksualinio išprievartavimo ir nužudymo byla.
Klaipėdos universiteto studentė dingo 2014 metų lapkričio 16 dieną, kai iš Šilutės rajono, kur viešėjo pas močiutę, pakeleivingu automobiliu važiavo į į uostamiestį. Su vairuotoju, kuris sutiko ją pavėžėti, mergina susipažino socialiniame tinkle.
Kai J. Šikšniūtės draugės nesulaukė grįžtančios merginos, apie jos dingimą pranešė tėvams, o šie policijai.
Pareigūnai greitai išsiaiškino, kad J. Šikšniūtė įsėdo į jauno šilutiškio Valdo Jankausko automobilį. Vaikinas dievagojosi, kad merginą sveiką ir gyvą atvežė į Klaipėdą, o tada jų keliai išsiskyrė. Tačiau po dviejų parų V. Jankauskas, nors ir ilgai mėtė pėdas, parodė, kur paslėpė nužudytos J. Šikšniūtės kūną.
Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkričio 16 dieną V. Jankauską už studentės nužudymą, jai esant bejėgiškos būklės, išžaginimą ir seksualinį išprievartavimą nuteisė kalėti 20 metų – tai maksimali terminuota laisvės atėmimo bausmė už tokius nusikaltimus.
Tokios bausmės prašė ir kaltinimą palaikęs Klaipėdos apygardos prokuroras Aurelijus Stanislovaitis.
Anot prokuroro, nors byloje ir nėra lengvinančių aplinkybių, tačiau nėra ir sunkinančių, kaltinamasis nėra recidyvistas, be to, jis pats parodė, kur paslėpė nužudytosios kūną. Todėl ir prašyta skirti skirti maksimalią terminuotą bausmę, o ne laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Byla nagrinėta uždarame teismo posėdyje.
„Teismas pripažino, kad visos kaltinimo aplinkybės pasitvirtino – ir išžaginimas, ir seksualinis prievartavimas ir bejėgiškos būklės merginos nužudymas, slepiant seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Nužudymas buvo nemotyvuotas, tai brutualus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia“, – po teismo posėdžio teigė A. Stanislovaitis.
Jis tikino, kad byloje taip ir nebuvo nustatytas nužudymo motyvas. „Mano išvados tokios, kad nužudyti jis neplanavo, tikrai neturėjo tokių minčių. Todėl neaišku, kodėl jis nužudė, kas lėmė tokius jo veiksmus. Tikriausiai, kaip sakė jo gynėjas, nuteistąjį tuo metu tiesiog buvo apėmusi panika“, – teigė A. Stanislovaitis.
Ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškinta, kad mergina netoli Priekulės buvo išžaginta. Veikiausiai ji jau buvo be sąmonės, kai V. Jankauskas automobiliu ją vežė ne į Klaipėdą, o į priešingą pusę – Macikų kaimą, Šilutės rajone. Šio kaimo laukymėje ir rastas J. Šikšniūtės kūnas. Ekspertai nustatė, jog mergina buvo pasmaugta.
V. Jankauskas jau pateikė skundą aukštesnės instancijos teismui ir siekia, kad būtų išteisintas dėl seksualinio prievartavimo. Be to, jis prašo, kad aukštesnės instancijos teismas perskirstytų bausmės laiką – 10 metų kalėti Lukiškėse, o likusius praleisti pataisos namuose. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog Lukiškėse, kur daug griežtesnės sąlygos kaliniams, V. Jankauskas turi praleisti penkerius metus.
Nušovė ginklo pardavėją
Klaipėdą praėjusiais metais nukrėtė dar vieną kraupi žmogžudystė. Savo tėvų namuose, kur laikinai gyveno, dieną buvo nušautas verslininkas Vilmantas Dundulis. Tuo metu namuose buvo abu nužudytojo tėvai.
V. Dundulio žudikas – 27 metų klaipėdietis Marius Jonkus jau sulaukė ir bausmės. Jis nuteistas kalėti 18 metų.
Bylą kuravęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Arūnas Saunorius teismo kolegijos paprašė M. Jonkui skirti beveik maksimalią bausmę už padarytus nusikaltimus – 19 metų nelaisvės, bausmę atliekant pataisos namuose.
M. Jonkus kaltintas tuo, kad šaltakraujiškai nužudė V. Dundulį iš savanaudiškų paskatų, pagrobė jo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, neteisėtai disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.
„Nors kaltinamasis ir pripažįsta savo kaltę, tačiau to negalima laikyti lengvinančia aplinkybe, nes jis nurodo, jog V. Dundulį nušovė netyčia. Surinkti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, jog nužudymas buvo suplanuotas, jam pasirengta iš anksto. M. Jonkus suprato, kad negalės legaliai įsigyti ginklo, todėl kūrė planą, kaip jį neteisėtai užvaldyti. Jis su V. Dunduliu susisiekė nusipirkęs mobiliojo ryšio papildymo kortelę, o paskui ją išmetė, taip siekdamas apsaugoti savo tapatybę. Ekspertai taip pat patvirtino, jog V. Dundulis buvo nužudytas šūviu, kuris paleistas į viršugalvį. Vadinasi, jis sėdėjo, o kaltinamasis stovėjo, todėl jo liudijimas, kad vyko grumtynės, neatitinka tikrovės“, – baigiamojoje kalboje akcentavo A. Saunorius.
Jo teigimu, pirminėje apklausoje, kurioje dalyvavo ir M. Jonkaus gynėjas, kaltinamasis prisipažino, jog įvykio metu atsistojo, nukreipė ginklą į V. Dundulio galvą, o tada paleido šūvį. A. Saunorius pabrėžė ir tai, jog po šūvių M. Jonkus pasiėmė ginklą, šaudmenis iš seifo, ramiai apsimovė batus ir išėjo.
Prokuroras tvirtino, jog M. Jonkaus veiksmai rodo jo asmenybės pavojingumą. Pareigūnai V. Dundulio žudiko ieškojo kelias paras. Sulaikymo operacijoje dalyvavo ir „Aro“ pareigūnai, nes buvo surinkta duomenų, jog įtariamasis yra neprognozuojamo elgesio. Jis priešinosi, paaiškėjo, kad su savimi jis turėjo užtaisytą iš V Dundulio pagrobtą pistoletą. M. Jonkaus ir V. Dundulio keliai susikirto, kai vaikinas rado internete verslininko įdėtą skelbimą apie parduodamą ginklą. Jis telefonu susisiekė su pistoletą pardavinėjusiu V. Dunduliu, susitarė dėl susitikimo, nuvyko pas jį į namus ir nušovė žmogų.
Paaugles vyrams pardavinėjo nepilnametės
Klaipėdos regione praėjusiais metais ypač išryškėjo ir paauglių žiaurumas. Jie būrėsi į grupuotes, vykdė nusikaltimus, kad galėtų lengvai gauti pinigų.
Bene garsiausiai nuskambėjęs nusikaltimas, kuriame vienos pagrindinių dalyvių buvo nepilnametės merginos, pernai buvo Švėkšnos sekso skandalas. Vieniši vyrai, kurių vyriausiam 53 metai, savo lytinę aistrą tenkino su elgesio sutrikimų turinčiomis mergaitėmis, kurias klientams parduodavo taip pat nepilnametės sąvadautojos.
Klaipėdos apygardos prokuratūra pernai lapkritį baigė ikiteisminį tyrimą dėl Švėkšnos „Diemedžio“ ugdymo centre klestėjusio seksualinio išnaudojimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas pranešė, jog kaltinimai pareikšti aštuoniems asmenis. Keturios iš jų yra sąvadavimu užsiėmusios merginos, kurios nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametės. Kiti keturi kaltinamieji – vyrai nuo 30 iki 53 metų, kurie savo lytinę aistrą tenkino su nepilnametėmis iš Švėkšnos „Diemedžio“ ugdymo centro.
Nukentėjusiosiomis pripažintos šešios nepilnametės, kurioms yra nuo 14 iki 17 metų. Šiuo metu jos gyvena kituose globos namuose. 2014 metais gruodį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiais, dėl vaiko pirkimo ir pardavimo, dėl nepilnamečio nugirdymo ir seksualinio išnaudojimo, dėl pelnymosi iš nepilnamečių prostitucijos.
Byla jau pasiekė teismą, tačiau pirmasis posėdis neįvyko, nes nepasirodė kai kurie kaltinamieji, jų advokatai.
„Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos 36 nusikalstamos veikos, padarytos per trejus metus. 33 iš jų yra dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo, vadinasi, tiek kartų su mergaitėmis buvo santykiauta. Išaiškinome keturis vyrus, kurie pirko seksualines paslaugas, tačiau galimai jų yra daugiau, tik nepavyko išaiškinti. Kai kurie vyrai pripažįsta, kad pirko seksualines paslaugas, tačiau esą nežinojo, kad santykiauja su nepilnametėmis. Kiti vyrai savo kaltę neigia“, – teigė R. Ušinskas.
Tyrimo metu nustatyta, kad nepilnametės sąvadautojos klientų savo „mergaitėms“ ieškodavo internete, pačios talpindavo skelbimus, juose informuodavo apie tai, kad vyrai gali nusipirkti net ne vieną, o kelias merginas iš karto. Skelbimuose nebuvo nurodoma, kad savo kūną parduosiančios merginos yra nepilnametės. „Nukentėjusios pasakojo, kad susitikusios su vyrais savo amžiaus neslėpdavo, tačiau jų tai neatbaidė nuo santykių“, – teigė R. Ušinskas.
Nustatyta, kad klientai su nusipirktomis mergaitėmis santykiaudavo automobiliuose arba išsinuomotoje sodyboje. Didžioji dauguma nusikalstamų veikų įvykdytos pačiame Švėkšnos miestelyje. „Kainos buvo įvairios – nuo 15 iki 60 eurų. Daugiausia mergaitės vyrus patenkindavo oraliniu būdu, nustatyti tik keli įprasto sekso atvejai. Už gautas paslaugas taip buvo atsiskaitoma maisto produktais, svaigalais, cigaretėmis. Kai mergaitėms buvo sumokama, jos pinigus iškart parnešdavo sąvadautojoms. Vėliau už juos jos prisipirkdavo svaigalų, cigarečių, parduodamos mergaitės pačios vartodavo tuos alkoholinius gėrimus“, – pasakojo prokuroras.
Nė vienas iš kaltinamųjų nėra suimtas. Už padarytus nusikaltimus gresianti maksimali bausmė suaugusiems vyrams yra laisvės atėmimas iki 5 metų, o nepilnametės sąvadautojos gali išsisukti daug lengviau, nes asmenims, neturintiems 18 metų, maksimali laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų, o minimali bausmė yra pusė vidutinės bausmės. Nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad mergaičių pardavinėjimas truko trejus metus, neatmetama tikimybė, kad tai tęsėsi gerokai ilgiau.
Sulaikė miške, prie aukai iškastos duobės
Uostamiestyje pernai bandė siautėti ir į naują gaują susibūrę paaugliai, kurie planavo kraupius nusikaltimus. Kredito unijų plėšimams pasirengę jaunuoliai būsimoms aukoms miške jau buvo iškasę ir duobes.
Šeši kaltinamieji pernai gruodį Klaipėdos apygardos teisme išgirdo, kokių bausmių susilaukė už padarytus nusikaltimus. Į pataisos namus pasiųstas tik gaujos vadeiva Deividas Sadovskis. Jis nuteistas kalėti 5 metus ir 6 mėnesius. Pakankamai švelni bausmė skirta todėl, kad nusikaltimų padarymu metu D. Sadovskis dar buvo nepilnametis. Šešių kaltinamųjų gaujoje, kurią pripažinti organizuotu susivienijimu, pritrūko įrodymų, dabar jau visi yra pilnamečiai, tačiau užpernai, kai buvo daromi nusikaltimai, trys jaunuoliai dar nebuvo sulaukę 18 metų.
Jaunuoliai kaltinti vagyste, ketinimu įvykdyti plėšimą panaudojant šaunamuosius ginklus ir įsibraunant į patalpą, nužudymo, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, planavimu, svetimo turto pagrobimu ir svetimo turto sugadinimu. Fantazijos nestokojantis D. Sadovskis pirmiausia apvogė savo močiutę. Jis ir dar vienas bendras pripažinti kaltais, jog neteisėtai pasisavino senolės banko kortelę, jos PIN kodą ir iš bankomato per tris kartus išėmė 6 tūkst. litų.
Po kurio laiko D. Sadovskis ėmė planuoti kitus nusikaltimus. Gaujoje atsirado Džiugas Kuodis, kurio mama dirbo vienoje uostamiesčio kredito unijoje. Bendrininkai įkalbėjo vaikiną iš mamos pavogti raktą nuo kredito unijos patalpų, sužinoti signalizacijos kodus. Edgaras Kalistratovas buvo įpareigotas surasti butą, kuriame po kredito unijos apiplėšimo bendrininkai galėtų pasislėpti, ramiai pasidalyti pinigus.
Kai Dž. Kuodis įvykdė, ko buvo prašytas, jis sykiu su D. Sadovskiu užpernai vieną birželio naktį įsibrovė į kredito unijos patalpas – ramiai jas atsirakino, išjungė signalizaciją, atidarė seifą, pasiėmė jame buvusius beveik 90 tūkst. litų. Išeidami iš patalpų, vaikinai jas užrakino. Susirinkę išnuomotame bute vaikinai pasidalijo pinigus ir juos išleido įvairiems pirkiniams, pramogoms: automobiliams, dviračiams, vakarėliams kaimo turizmo sodybose.
D. Sadovskio apetitas lengvai gauti daug pinigų vis labiau augo, todėl jis suplanavo apiplėšti Telšiuose esančią kredito uniją. Prie jo prisijungė Paulius Žutautas, kuris parūpino šaunamųjų ginklų. Planuota, kad vaikinai nuvažiuos į Telšius. Palauks, kol iš kredito unijos išeis paskutinė darbuotoja, ją pagrobs, išsireikalaus raktų, signalizacijos kodų, o tada ją nužudys ir užkas miške.
Prieš važiuodami į Telšius, vaikinai viename Klaipėdos rajono miškų buvo iškasę duobę, kur planavo paslėpti lavoną. Sykiu su D. Sadovskiu ir P. Žutautu į Telšius važiavo ir E. Gaubys, kuris turėjo pasekti unijos darbuotoją. Tačiau jis bendrams pasakė, kad ją tiesiog pametė iš akių, todėl suplanuoto nusikaltimo įvykdyti nepavyko. Tada vaikinai suplanavo tokį pat principą pritaikyti apiplėšiant dar vieną Klaipėdoje esančią kredito uniją. Tik ir šio nusikaltimo jie įvykdyti nespėjo, nes buvo sučiupti miške, kai nuvažiavo pagilinti duobę, kurioje turėjo paslėpti lavoną.
„Jie ypač žiaurių nusikaltimų nepadarė, tik planavo tokius nusikaltimus, kurie būtų buvę labai sunkūs. Gerai, kai viskas baigėsi laimingai. Jei pareigūnai nebūtų išaiškinę šių jaunuolių sumanymo, viskas galėjo baigtis daug liūdniau, jie, manau, tikrai būtų įvykdę tai, ką suplanavo, nes juos buvo užvaldęs greitų ir lengvų pinigų troškimas“, – po teismo nuosprendžio paskelbimo kalbėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Aidas Giniotis.
Apie save priminė G. Einikis
Po kelerių metų pertraukos pernai uostamiesčio pareigūnų akiratyje vėl atsidūrė buvęs garsus krepšininkas Gintaras Einikis.
Spalio pirmosiomis dienomis jis laikinai už grotų pateko dėl smurto šeimoje. Klaipėdos pareigūnai buvusio krepšininko žmonos Jurgitos pagalbos šauksmo sulaukė naktį apie 3 val. Nuvykę į Rumpiškės gatvės daugiabutį, kur pastaruosius porą metų gyvena šeima, patruliai sulaikė G. Einikį. Jis buvo girtas. Vyrui nustatytas vidutinis girtumas – 1,9 promilės.
Teigta, jog vyras patruliams nesipriešino. Buvęs krepšininkas pats skundėsi esą sužalotas, todėl buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Medikai jį apžiūrėjo ir leido vežti į areštinę. Maždaug po pusantros paros G. Einikis iš areštinės buvo paleistas. Panašu, jog konfliktas ir liks tarp sutuoktinių, nes teismo jokia byla nepasiekė, nors ikiteisminis tyrimas ir buvo pradėtas.
46 metų G. Einikio ir 38 metų jo žmonos Jurgitos šeimoje smurto proveržiai anksčiau buvo gana dažni, tačiau pareigūnai juokavo, jog pastaruosius metus buvęs krepšininkas buvo aprimęs.
Būta atvejų, kai G. Einikio žmona pareigūnus į namus kviesdavosi vos ne karą per mėnesį, nes esą vyras prieš ją vis smurtaudavo. Tačiau moteris sutuoktiniui visada atleisdavo ir byla dėl smurto artimoje aplinkoje teismo nepasiekdavo.
Nuo sutuoktinio rankos vėl nukentėjusi Jurgita Einikienė su žurnalistais nebuvo linksi bendrauti. „Leiskite man ramiai išsiskirti“, – po eilinio šeiminio konflikto prašė moteris.
Narpliojo keistos pacientės istoriją
Klaipėdos regiono pareigūnams pernai teko narplioti nusikaltimą, kurį drąsiai galima įrašyti į pikantiškiausiųjų sąrašą.
Į moters vaidmenį vyras taip įsijautė, kad medikams net pateikė galimai suklastotą ginekologės pažymą – siuntimą pas kardiologą.
Pareigūnai buvo pradėję ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo.
Keisto paciento pernai gegužė sulaukė Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikai. Pas juos atėjęs pacientas iškart sukėlė abejonių, kad nėra moteris, nors tokia ir prisistatė. Žmogus buvo su peruku, priklijuotomis blakstienomis, buvo pasipuošęs sijonu, mūvėjo pėdkelnes.
„Jis pateikė ginekologės pažymą – siuntimą pasitikrinti pas kardiologą, nes skundėsi skausmais širdies srityje. Jau tai pasirodė keista, nes įprastai ginekologai tokių siuntimų nerašo. Žmogus pasakė vardą, pavardę, patikrinome duomenų bazėje, kad toks neegzistuoja. Ant pažymos buvo gydytojos ginekologės antspaudas su vardu, pavarde, numeriu. Patikrinome duomenų bazėje, kad ir tokia gydytoja neegzistuoja. Kai visa tai paaiškėjo, pacientas pasišalino iš ligoninės, jis atsisakė mūsų paslaugų“, – pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento vedėjas Remigijus Alvydas Kirstukas.
Gydymo įstaiga apie šį incidentą pranešė Palangos policijos komisariatui. Pranešime nurodoma, kad į ligoninę kreipėsi pacientas ir pateikė galimai suklastotus dokumentus.
Palangos pareigūnai buvo pradėję ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, tačiau sensacija neįvyko. Galiausiai paaiškėjo, kad ligoninėje iš tiesų lankėsi moteris, tiesiog jos elgesys ir išvaizda sukėlė abejonių.