„Prašau mane pripažinti kaltu, bet neskirti realios laisvės atėmimo bausmės – turiu šeimą, du vaikus (20 ir 15 metų), giminaičius, kuriems reikia padėti“, – kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą sakė 43 metų A. Antonevičius.
Vidaus reikalų sistemos pensininkui, kuris eismo įvykio metu dirbo sostinės 4-ajame policijos komisariate postiniu, iškeltą baudžiamąją bylą ketvirtadienį pradėjo nagrinėti teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.
Šioje byloje A. Antonevičius kaltinamas dėl eismo įvykio, nutikusio praėjusių metų spalio 29-osios vakarą, kai 19.11 val., vairuodamas automobilį „VW Sharan“ Vilniuje, Pilaitės prospekte, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir partrenkė per ją ėjusią Dorotą L. Nuo patirtų sunkių sužalojimų mergaitė įvykio vietoje mirė.
Ne tarnybos metu važiavęs policijos pareigūnas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nebuvo viršijęs leistinos 0,4 promilių ribos. A. Antonevičius teigia, kad alkoholio tądien nevartojo, tačiau prieš išvažiuodamas automobiliu buvo išgėręs širdies lašų.
Dėl tragiško eismo įvykio A. Antonevičius kaltę pripažįsta ir teigia, kad yra kaltas. „Buvau neatidus“, – sakė jis.
Buvęs pareigūnas pasakojo, kad tądien antrąja eismo juosta važiavo iš pusseserės, gyvenančios Pilaitėje.
„Važiavau maždaug 65 km/val. greičiu, pamatęs greitį iki 50 km/val. ribojantį ženklą, sulėtinau, o netoliese esančioje pėsčiųjų perėjoje nemačiau pėsčiųjų – važiavo ir daugiau automobilių, nė vienas jų nebuvo sustojęs, o pirmoje juostoje važiavo maršrutinis autobusas, – sakė A. Antonevičius. – Važiuodamas greičio nedidinau, ketinau persiorientuoti į pirmąją juostą, nes man reikėjo sukti į dešinę pusę, kai netikėtai automobilio priekyje pamačiau juodą siluetą, kuris bėgo iš kairės į dešinę pusę. Tai buvo trys ar keturi metrai iki automobilio, iš karto pajutau smūgį į priekinę pusę iš dešinės. Sustabdžiau, pribėgau ir pamačiau pirmoje juostoje gulinčią mergaitę, nors iš pradžių maniau, kad partrenkiau kokį nors gyvūną.“
A. Antonevičius sakė, kad tai, kas buvo po to, jis atsimena miglotai. „Patyriau šoką, bandžiau skambinti tel. 112, bet labai drebėjo rankos ir nepavyko to padaryti – tada priėjęs kažkoks žmogus pasakė, kad jau paskambino, – sakė kaltinamasis. – Iki greitosios pagalbos atvykimo nesišalinau, žiūrėjau mergaitės pulsą, ji dar kvėpavo, skambinau ir bandžiau paskubinti atvykimą.“
Ikiteisminio tyrimo metu aiškinęs, kad paauglę pamatė pėsčiųjų perėjoje, teisme A. Antonevičius pareiškė, jog nepilnametę išvydo tik jau už maždaug 8 metrų nuo perėjos. „Tada buvau labai susijaudinęs“, – tvirtino A. Antonevičius.
Buvęs pareigūnas tikino, kad būtų stabdęs automobilį, jeigu priešais jį važiavusios kitos transporto priemonės taip pat būtų stabdžiusios. „Visada sustoju prieš pėsčiųjų perėjoje ir praleidžiu žmones“, – tikino jis.
Vis dėlto, buvęs pareigūnas pažymėjo, kad sutinka su ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir prisiima kaltę, jog nepilnametę mergaitę partrenkė pėsčiųjų perėjoje, o ne už jos. Būtent dėl šios priežasties A. Antonevičiaus bylą teismas nutarė nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka: bus pagarsinti liudytojų parodymai, o teismo kaltinamajam paskirta bausmė bus sumažinta trečdaliu.
Kaltinamasis pabrėžė, kad sutinka su baudžiamojoje byloje žuvusiosios mergaitės tėvų pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo – jie prašo priteisti beveik 4 tūkst. eurų. Tačiau A. Antonevičius teisėjos prašė sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį – žuvusios mergaitės tėvai ir brolis prašo priteisti po 30 tūkst. Eur.
„Tokių pinigų niekada neturėsiu, šiuo metu mano materialinė padėtis nėra gera, gaunu 230 Eur pensiją, su šeima nėra didelė, esame paėmę 150 tūkst. litų (apie 45 tūkst. eurų) paskolą, kurią turime grąžinti iki 2024 m., mūsų namas užstatytas, o dabar man joks bankas paskolos nesuteiks“, – sakė A. Antonevičius.
Žuvusiosios mergaitės tėvų kaltinamasis atsiprašė tik teismo salėje – esą dar ikiteisminio tyrimo metu per nukentėjusiųjų advokatą bei policijos tyrėją bandė su jais susisiekti, tačiau šie nesutiko bendrauti.