Anglų kalbos mokytoja, o kartais ir papildomai vertėja dirbusi 36 metų Ligita Vyšniauskaitė itin žiauriai buvo nužudyta dar kovo 2-ąją Vilniuje, Perkūnkiemio g. esančiame daugiabutyje – paėmusi paskolą mergina čia buvo nusipirkusi butą.
Dėl L. Vyšniauskaitės nužudymo Vilniaus apygardos prokuratūra kaltinimus pateikė 37 metų vilniečiui Mantui Matačiūnui – įtariama, kad nuo jo suduotų daugybinių smūgių moteris mirė. Tiesa, galbūt jai dar buvo galima padėti, tačiau itin žiauriai sumušta mergina buvo palikta viena namuose.
Palikta numirti didžiulėse kančiose.
Ar iš tikrųjų M. Matačiūnas yra kaltas dėl L. Vyšniauskaitės mirties, trečiadienį aiškinosi Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Nuo pat tyrimo pradžios savo kaltės nepripažinęs M. Matačiūnas kol kas savo pozicijos teisme neišsakė – nors aiškina, kad yra nekaltas ir merginos nenužudė, tačiau papasakoti apie tragiškus įvykius jis sutiko tik tuomet, kai bus išklausyti visi liudytojai. O jie kol kas dar neapklausti.
Kupiškyje gimusią, bet į Vilniuje laimės ieškoti atvykusią ir čia sėkmingai įsikūrusią L. Vyšniauskaitę savo namuose kraujo klane aptiko kaimynė ir jos draugai. Tie patys draugai, kurie išvakarėse pas dar netekėjusią merginą įsiprašė į svečius ir šventė bernvakario pratęsimą.
Po pirties nutarė pratęsti bernvakarį
Vienas tragiškai pasibaigusio vakarėlio dalyvių Andrius Šilys teisme pasakojo, kad kovo 1-ąją su didele kompanija buvo pirtyje, kur šventė bernvakarį.
„Šventėme ilgai, ryte, maždaug apie 10-11 val. nusprendėme nuvažiuoti pratęsti „vakarėlio“ pas Ligitą – ji sutiko mus priimti, nes irgi kažką šventė“, – sakė jis, pabrėžęs, kad vienas vyrų – Mindaugas, vykęs pas L. Vyšniauskaitę, su mergina palaikė artimus ryšius.
Į Perkūnkiemį keturių vyrų kompanija atvyko labai greitai – prieš tai užsuko tik nusipirkti alkoholio.
„Išgėrėme, bet neatlaikiau ir užmigau, atsibudau apie 16 val., o Mindaugo ir dar vieno draugo jau nebuvo, kambaryje sėdėjo tik L. Vyšniauskaitė ir M. Matačiūnas“, – toliau kalbėjo liudytojas.
Išgertuvės tęsėsi toliau, kol M. Matačiūnui telefonu paskambino jo sūnus, negalėjęs patekti į namus. „Jis pakvietė atvažiuoti, žadėjo perduoti raktus, o L. Vyšniauskaitė sutiko apmokėti už taksi, nes M. Matačiūnas neturėjo pinigų“, – pažymėjo A. Šilys.
Pasak jo, netrukus, kai atvyko M. Matačiūno sūnus, bet tarp šeimininkės ir M. Matačiūno kilo konfliktas, nes paaiškėjo, kad L. Vyšniauskaitė taip pat neturi pinigų – visi jie buvo banko kortelėje. „Tada sūnus taksistui užstatė telefoną“, – prisiminė liudytojas, netrukus nusprendęs išvažiuoti į namus.
Pažadino rytinis skambutis
Ryte, apie 7 val., A. Šilį pažadino telefono skambutis: „Skambino M. Matačiūnas ir prašė sužinoti, ar L. Vyšniauskaitė policijai neparašė pareiškimo, nes jis jai lyg galvą praskėlė.“
Tačiau prisiskambinti A. Šiliui nepavyko – telefonas buvo išjungtas. Apie tai, kas nutiko, vyras nutarė papasakoti su L. Vyšniauskaite artimai bendravusiam Mindaugui.
„Jis iš karto nujautė, kad kažkas galėjo nutikti negero, nes Ligita visada jam paskambina arba parašo žinutę „Facebook“, o šįkart buvo visiška tyla, – sakė liudytojas. – Tada jis paskambino Ligitos kaimynei Marijai, su kuria jos palaikė labai gerus santykius, bet ši niekuo negalėjo padėti, sakė, kad apie 5-6 val. ryte Ligita jai „Facebook“ parašė žinutę ir paprašė užblokuoti telefoną. Bet paskui ji buvo nuėjusi iki Ligitos buto durų, skambino, bet niekas neįleido, nors viduje girdėjosi kažkoks brazdesys“.
Netikėtai pakrypę įvykiai vyrams nedavė ramybės – telefoną buvo išjungęs ir M. Matačiūnas. Jis atsirado apie 16 val. – pas draugus atvažiavęs vyras prisipažino, kad su L. Vyšniauskaite susipyko, kartą jai trenkė bokalu per galvą, tada be perstojo ėmė bėgti kraujas, jis bandęs sustabdyti kraujavimą įvairiais skudurais, bet taip ir nepavyko.
„Paskui jis išėjo, nors esą Ligita prašė dar pasilikti, – su savimi pasiėmė jos buto raktus, mobilųjį telefoną, nes ši jam taip ir neužmokėjo už taksi – toks buvo jų keistas susitarimas“, – teisme kalbėjo A. Šilys.
Pakraupo patekę į vidų: net sienos buvo ištaškytos krauju
Liudytojas taip pat pažymėjo, kad telefoną M. Matačiūnas iš karto užstatė lombarde ir už jį gavo 30 eurų.
Toks M. Matačiūno pasakojimas vyrams sukėlė įtarimų, juoba kad jis išgėręs tampa agresyvus ir įsivelia į muštynes, todėl jie nutarė nuvažiuoti į L. Vyšniauskaitės namus. Bet buto durys buvo užrakintos iš vidaus, todėl jas teko išlaužti.
Vaizdas, kurį jie pamatė, buvo kraupus. „Aš nevažiavau, nes automobilyje neužteko vietos, tačiau vėliau mačiau nuotraukas policijoje – tai nebuvo panašu į tą butą, kuriame mes prieš tai buvome, – neslėpė A. Šilys. – Dar nebuvau matęs, kad taip atrodytų butas – tai buvo labiau panašu į lindynę: viskas išvartyta, daug kraujo, kažkas nerealaus.“
Buto šeimininkė jau buvo negyva – jai niekuo negalėjo padėti ir netrukus čia atvykę medikai. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad jauna moteris buvo nužudyta itin žiauriai – anot L. Vyšniauskaitės artimųjų, jai į įvairias kūno vietas suduota apie 60 smūgių, sulaužyti keturi šonkauliai, praskelta galva.
„Visas butas buvo pilnas kraujo, pasižiūrėjus į sienas atrodė, kad į jas lyg švirkštu buvo purkštas kraujas“, – prisipažino nužudytosios sesuo.
Anot jos, o vonioje buvo pakabintas kruvinas rankšluostis – jis nužudytosios seseriai labai įstrigo, nes jame matėsi ryškios kraujo dėmės. „ Į jį nusišluostė rankas ir pakabino, o jeigu būtų šluosčiusi mano sesuo, tai ji viską būtų bandžius apsivalyti – ir veidą, ir rankas“, – neabejoja ji.
Net nepareiškė užuojautos: jis gi nekaltas!
Mįslingos L. Vyšniauskaitės mirties aplinkybės neduoda ramybės jos motinai, Vilniuje vykstančio teismo proceso stebėti atvykstančiai iš Kupiškio.
„Manau, kad padarė nusikaltimą, įsiprašė į svečius, sumušė ir paliko, o dabar visi suka uodegą kaip gyvatės – labai tikiu teisėjais, kad jie išaiškins tiesą, – sakė nužudytosios motina V. Vyšniauskienė. – Dukra buvo labai tvarkinga, o ką rado jos namuose – telefono nėra, nė vieno cento, viskas išversta, visi namai skendėjo kraujyje, ją paliko bejėgėje būklėje – galvą praskėlė, o juk reikėjo iš karto greitąją kviesti.“
L. Vyšniauskaitės artimieji netiki, kad ji prieš mirtį užsirakino buto duris – esą gal liudytojai meluoja, o gal kažko nepasako iki galo. „Šiandien visą laiką žiūrėjau liudytojui (A. Šiliui – aut. past.) į akis, norėjau, kad jis viską papasakotų, o dabar ėmė kalbėti, jog dukra sirgo epilepsija ir esą pati galėjo susižaloti“, – sakė V. Vyšniauskienė.
„Prie ko čia epilepsija, juk ja sirgdamas žmogus vieną kartą krenta, o čia Ligitai buvo suduota apie šešiasdešimt smūgių, keturi šonkauliai sulaužyti, ji juk taip pati susižaloti negalėjo“, – liudytojo iškelta versija piktinosi nužudytosios sesuo.
Artimiesiems daug abejonių sukėlė ir tai, kad išverstame bute buvo rastos L. Vyšniauskaitės vaikystės nuotraukos. Jos buvo padegtos.
„Gal norėjo padegti butą, galvojo, kad nuo nuotraukų užsidegs ir nieko nepavyks išaiškinti, bet jos iki galo taip ir neužsidegė“, – kalbėjo jie.
„Ligitą užmušė, nes matyt ji dar priešinosi – ji visada mokėjo už save pastovėti, – DELFI kalbėjo jos motina. – O jai sekėsi – dirbo anglų kalbos mokytoja, vesdavo kursus suaugusiems, turėjo daug mokinių, buvo užsitikrinusi gyvenimą, dėl piniginių dalykų neturėjo jokio problemų. Žinote, mes niekaip nesuprantame, kodėl Ligita turėjo mokėti už jo (M. Matačiūno – aut. past.) sūnaus taksi?“
Paklausta, ar iš kaltinamojo sulaukė užuojautos žodžių ar atsiprašymo, V. Vyšniauskienė vos neapsiverkė: „Mantas nepripažįsta kaltės, kaip jis atsiprašys, jis elgiasi labai šaltai, abejingai, net užuojautos nepareiškė, jis gi nekaltas. O jeigu jie būtų neatvažiavę, nieko nebūtų nutikę.“
DELFI bandė pakalbinti ir M. Matačiūną, tačiau jis kategoriškai atsisakė kalbėti apie tragiško įvykio aplinkybes. „Ačiū, ne“, – tepasakė labai sunkiu nusikaltimu kaltinamas, bet kol kaltė neįrodyta, dar nekaltas vyras.