Jau beveik metus už grotų laikoma I. Šakalienė trečiadienį stojo į akistatą su teisingumu – Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti didelio rezonanso sulaukusią baudžiamąją bylą, kurioje anksčiau neteista moteris kaltinama ne tik itin žiauriu pensininkės, kurios net nepažino, nužudymu, jos palaikų išniekimu bei netikrų receptų, kuriuos panaudodama ji ketino įsigyti psichotropinių vaistų, pagaminimu ir laikymu.
„Jokių komentarų“, – žurnalistų paklausta, kaip vertina jai pateiktus kaltinimus, dar prieš teismo posėdį sakė ginkluotų konvojaus pareigūnų saugoma kaltinamoji.
Teismui pradėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimą iš esmės, trijų teisėjų kolegijai pirmininkaujanti teisėja Jurgita Kolyčienė paskelbė, kad nukentėjusiaisiais pripažinti nužudytosios artimieji prašo rengti neviešus posėdžius. „Tiesiog nenorime tos viešumos“, – sakė nukentėjusiąja pripažinta nužudytosios dukra.
Tačiau posėdžiai bus vieši – teisėjų kolegija nutarė, kad nukentėjusieji nenurodė įstatyme nurodytų pagrindų, kuriems esant teisėjai bylą galėtų nagrinėti neviešai.
„Kaltę pripažįstu visiškai“, – prasidėjus posėdžiui prisipažino I. Šakalienė. Dėl visko, kas įvyko, ji kaltino savo psichinę sveikatos būklę, nors ikiteisminio tyrimo metu ekspertai nustatė, kad moteris yra sveika, suvokia, ką padarė ir gali atsakyti už savo veiksmus.
Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Tomo Čepelionio, I. Šakalienė kaltinama dar praėjusių metų liepos 17 d. itin žiauriai nužudžiusi 86 metų vilnietę Jekateriną Šumskienę. Jos apdegęs kūnas buvo rastas Verkių parke, atokioje miškingoje vietoje – ant nužudytosios kūno buvo daugybė durtini ir pjautinių sužalojimų. Įvykio vietoje aptikta dalis nužudytosios asmeninių daiktų, tačiau nebuvo jokių jos asmenybę patvirtinančių dokumentų, o kūnas buvo uždengtas medžio šakomis bei neatpažįstamai apdegęs.
Pasak prokuroro, pensininkei buvo padarytas ne mažiau kaip 41 sužalojimas, jai peiliu perpjauta gerklė. Be to, moteris buvo smaugiama.
Ikiteisminio tyrimo metu I. Šakalienė net dešimt mėnesių nekalbėjo apie jai inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau prieš perduodant bylą teismui netikėtai prisipažino. Kaltės nesikratė ji ir teismo salėje – prisipažino, kad pensininkę, kurios iki tol net nepažinojo, subadė, o paskui jos kūną padegė.
„Bet nenorėjau jos sudeginti, norėjau viską išdeginti iš savo galvos“, – sakė I. Šakalienė.
Ji pasakojo, kad pastaruosius du mėnesius iki nusikaltimo nedirbo, nes jautėsi labai prastai, o tą liepos dieną turėjo nesutarimų su sutuoktiniu, visą naktį nemiegojo ir laukė, kol išauš rytas. Apie 8 val. ji sėdo į savo automobilį ir važiavo į miestą – pakeliui išvydo autobusų stotelėje stovinčią moterį, kuri stabdė pakeleivingus automobilius.
„Stotelėje ant šaligatvio krašto stovėjo pagyvenusi moteris, sustojau, atidariau langą, moteriškė paklausė, ar nevažiuoju į miestą, – pasakojo I. Šakalienė. – Ši moteris atsisėdo į mano automobilį šalia manęs, važiavome ir kažkuriuo momentu pasisukau nuo galinės sėdynės paimti rankinę ir joje buvusį telefoną, kuris suskambo. Šioje rankinėje jau kurį laiką nešiojausi peiliuką... Aš negaliu pasakyti, kodėl sudaviau, viskas vyko labai trumpai, kelios akimirkos ir tada supratau, kad darau kažką baisaus. Net nelabai iš karto buvo aišku, kas atsitiko, – numečiau peilį ant grindų, mašinos variklis jau buvo užgesęs...
Negaliu paaiškinti ir dabar kodėl, bet supratau, kad reikia tą kūną paslėpti. Aplink visur buvo miškas, todėl įvažiavau į pirmą pasitaikiusį įvažiavimą, kol atsirado nedidelė proskyra. Tada atidariau dureles, išėmiau ponią iš automobilio ir stovėdama prieš ją prisiminiau, kad buvau nusipirkusi degaus skysčio. Aš nenorėjau to kūno sudeginti, aš tenorėjau tai išdeginti iš savo galvos. Norėjau šią situaciją ištrinti iš savo atminties – tokia mano buvo reakcija, tarsi norėjau paneigti ir įrodyti, jog tai neatsitiko.“
Padegusi nužudytąją I. Šakalienė išvyko į namus, bet pakeliui pamatė, kad ant kilimėlio yra kraujo krešuliai.
„Man buvo baisu ir šlykštu, ant kilimėlio pamačiau kraujo krešulių, reikėjo juos kažkaip apvalyti, todėl su šlanga išploviau ir grįžau į namus – vizualiai nebuvau išsitepusi krauju“, – sakė itin žiauriu nužudymu kaltinama I. Šakalienė.
Vėliau ji nuėjo į parduotuvę, nes ketino sūnui pagaminti vakarienę, tačiau grįždama iš prekybos centro prie namų pamatė daug policijos pareigūnų.
„Labai išsigandau, maniau, kad sūnui kažkas atsitiko, pareigūnų pasirodymo prie namų su savo veiksmais nesiejau, todėl prie jų pribėgau ir klausiau, kas atsitiko, – ir tada mane sulaikė, – kalbėjo moteris. – Mane uždarė į automobilį, aš dar kurį laiką turėjau telefoną ir skambinau savo draugui, sakiau, kad mane sulaikė ir nežinau kodėl.“
I. Šakalienė negalėjo paaiškinti, kodėl nužudė pensininkę, tačiau prisipažino, kad dėl esą sunkios sveikatos būklės šis smurto proveržis esą galėjo pasireikšti bet kurią minutę ir prieš bet kurį žmogų.
Nukentėjusieji I. Šakalienei yra pareiškę daugiau kaip 200 tūkst. eurų ieškinius. Juos kaltinamoji pripažįsta.
„Aš turto neturiu, bet iš visų jėgų stengsiuosi kompensuoti, o Panevėžio pataisos namuose, tikiuosi, man bus suteikta galimybė dirbti, – kalbėjo I. Šakalienė. – Būtų neetiška ginčytis, labai sunku, kai tokia suma, bet aš nelaisvėje, kad galėčiau sumokėti, tačiau negaliu prieštarauti žmonėms.“
Ji teismo salėje atsiprašė nukentėjusiųjų: „Aš labai noriu atsiprašyti artimųjų – aš labai atsiprašau už jūsų mamą, pasistengsiu kažkap atsilyginti.“
Iki teismo nuosprendžio I. Šakalienė yra suimta, tačiau trečiadienį paprašė laikinai paleisti į laisvę, nors, kaip pati sakė, puikiai supranta, kad daugybę metų bus priversta praleisti Panevėžio pataisos namuose.
I. Šakalienė taip pat prisipažino, kad namuose ir savo rankinėje laikė receptus, kuriuos panaudodama ketino įsigyti psichotropinių vaistų – juos vartojo kurį laiką dėl savo sveikatos būklės.
Tuo metu nužudytosios dukra sakė, kad jos motina nuolat stebėdavo kriminalines naujienas, buvo labai atsargi ir niekuomet nesėsdavo į nepažįstamųjų automobilius. Anot jos, mažiau nei keista, kad jos motina įsėdo į nepažįstamosios vairuojamą transporto priemonę, o nepraėjus nė minutei į autobusų stotelę atvažiavo autobusas.
„Savo abejonėmis aš pasidalinsiu teismo posėdyje“, – sakė ji.