„Nuo T. Dobrovolskio buvau maždaug už penkių ar šešių metrų, mačiau, kaip jis buvo nukritęs ir sukniubęs ant žemės“, – ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme sakė viešosios tvarkos pažeidimu kaltinamas vilnietis Paulius Leščinskas.
Tačiau pagalbos T. Dobrovolskiui, kuriam metaliniu skėčiu buvo išdurta akis, P. Leščinskas net nebandė suteikti – jaunuolis tik pasidomėjo, kaip jaučiasi netoliese stovėjusi ir kruviną išpuolį stebėjusi mergina.
„Viskas liuks, kaip anais gerais laikais“, – merginos, kuri šioje byloje yra liudytoja ir dar teisme neapklausta, žodžius teisme pakartojo P. Leščinskas.
Išeidamas iš baro jaunuolis pamatė per muštynes sužalotą kitą vyrą – Andrejų Karačiūną, kuris taip pat buvo sukniubęs ant žemės, tačiau ir šiam net nebandė padėti – priešingai, spyrė iš kojos į užpakalį.
„Paskui nuėjome į kitą barą, atvažiavo mano draugė, dar šiek tek pasėdėjome ir išvažiavome į namus“, – sakė P. Leščinskas, kuriam ikiteisminio tyrimo pradžioje taip pat buvo pateikti kaltinimai dėl tyčinio nužudymo. Tačiau vėliau buvo panaikinti, nes nenustatyta, kad jis būtų susijęs su kompozitoriaus mirtimi.
Viskas dėl Rusijos prezidento: kam čia patinka V. Putinas?
Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį toliau nagrinėjo muzikanto T. Dobrovolskio nužudymo bylą – teisėjai tęsia kaltinamųjų apklausas. Dėl tyčinio nužudymo prokurorų kaltinimų sulaukė Skirmantas Jankauskas, Audrius Šalna ir Karolis Pociūnas, tuo metu Vytenis Matulevičius, P. Leščinskas ir Edgaras Petruškevičius kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu.
Teismas jau yra aplausęs V. Matulevičių – ką jis pasakojo apie tragiškus įvykius, galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.
Ketvirtadienio posėdyje buvo apklausti P. Leščinskas ir E. Petruškevičius. Jie pripažino prokurorų pateiktus kaltinimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau tikino, jog su nukentėjusiuoju pripažintu A. Karačiūnu, kuris taip pat buvo sumuštas prie baro, susitaikė.
Iš šių kaltinamųjų pasakojimų aiškėja, kas 2014 m. Kūčių išvakarėse nutiko prie sostinės centre esančio baro – P. Leščinskas teigė matęs, kad prie baro su šunimi stovėjusį T. Dobrovolskį buvo apsupę S. Jankauskas, A. Šalna ir K. Pociūnas. Pas vieną jų buvo didelis skėtis, kuriuo kažkuris vyrų mosikavo.
„Mačiau mojuojant skėčiu, bet kas mojavo nemačiau, visi buvo nugaromis į mane, negalėjau matyti – arčiausiai T. Dobrovolskio stovėjo S. Jankauskas, šiek tiek toliau K. Pociūnas, už jo – A. Šalna, – sakė P. Leščinskas. – Iš tų muštynėse dalyvavusių vyrų kažkas išplėšė iš rankų skėtį ir sudavė T. Dobrovolskiui į galvos sritį, po smūgio vyras pargriuvo ir daugiau nebeatsikėlė, o tie vyrai atsitraukė ir nuėjo Naugarduko g.“
Kaltinamasis sakė, kad taip pat nutarė pasitraukti – už kelių metrų pamatė ant šaligatvio sukniubusį A. Karačiūną. „Praeidamas jam įspyriau į užpakalį“, – prisipažino jis. Kodėl taip pasielgė, vyras negalėjo pasakyti.
Atrodė kaip skinheadai
P. Leščinskas tvirtino, kad tą vakarą ateiti į barą, kuriame anksčiau jis nebuvo buvęs, paprašė jo draugas A. Šalna – paskambinęs telefonu užsiminė, kad „reikalinga kažkokia pagalba“.
„Kai atėjome prie baro, jame buvo nuo 7 iki 10 žmonių ir netrukus V. Matulevičius ar S. Jankauskas, kurių tada dar nepažinojau, pasakė, kad čia kažkam nepatinka V. Putino politika – ir tada prasidėjo muštynės“, – sakė jis.
Kaltinamasis neslėpė, kad A. Šalna, V. Matulevičius ir S. Jankauskas atrodė apsirengę kaip skinheadai: „Man jie buvo panšaūs į skinheadus, tuo metu jie taip buvo apsirengę, o kokios jų pažiūros, nežinau.“
Jis neneigė, kad prie baro per muštynes buvo susigrūmęs tik su A. Karačiūnu ir dar vienu vyru, kurio ikiteisminio tyrimo metu taip ir nepavyko nustatyti. O apie T. Dobrovolskį E. Petruškevičius nieko negalėjo papasakoti – tik tiek, kad atėjęs prie baro matė, kaip šis stovi su šunimi. „Kadangi žinau, kaip šunys reaguoja į dideles žmonių kompanijas, atsitraukiau“, – teigė E. Karačiūnas.
Jis taip pat pažymėjo, kad muštynės prie baro kilo tada, kai kažkas sušuko klausdamas, „kam čia patinka V. Putinas“.
Abu kaltinamieji tikino, kad po muštynių visi vyrai išsiskirstė ir daugiau apie tai nesikalbėjo – tik kitą dieną kažkas užsiminė, jog policijos pareigūnai sulaikė A. Šalną.
„Audrius buvo sulaikytas, visiems kilo klausimų, dėl ko, kadangi jis turėjo anksčiau problemų su policija, pagalvojome, kad dėl ankstesnių įvykių“, – teigė E. Petruševičius.
Siūlė geriau patylėti, nes gali gauti į galvą
Šioje byloje teismas kol kas nėra apklausęs kaltinamųjų tyčiniu nužudymu – jų apklausos numatytos jau kitame posėdyje, kuris suplanuotas po trijų savaičių.
Anksčiau teisme buvo apklausti du nukentėjusieji A. Karačiūnas ir Mindaugas Šulinskas. Jie prisipažino, kad su kai kuriais kaltinamaisiais kalbėjosi dar prieš muštynes bare – vyrams nepatiko, kad jie pritaria V. Putino vykdomai politikai. Būtent dėl to kaltinamieji nutarė išsikviesti „pastiprinimą“ ir taip pademonstruoti savo jėgą.
„Aš pasakiau, kad man patinka V. Putinas, jie tada ėmė man grasinti, sakė, kad už tokius pokalbius galiu gauti į galvą – labiausiai agresyviai buvo nusiteikę du vaikinai: vienas – su akiniais, o kitas kalbėjo su akcentu – dzūkiškai ar suvalkietiškai“, – sakė M. Šulinskas.
„Tą vakarą atėjau į barą, čia susipažinau su mergina, mes sėdėjome ir kalbėjomės apie politiką, istoriją, o netoliese sėdėjo kompanija, iš kurios kažkas ėmė sakyti, kad „Putin chuilo“, – teisme pasakojo nukentėjusiuoju pripažintas M. Šulinskas. – Paklausiau, kodėl? Tada manęs paklausė, koks mano vardas, atsakiau, kad Mindaugas, o jie man atsakė įžeidžiančiai – rusišką keiksmažodį ir rusišką vardą, sakė, trauk savo galvą, mes tave sudaužysime. Jie toliau mane įžeidinėjo, todėl pasakiau, kad jeigu norite, galime išeiti į lauką vienas prieš vieną pakalbėti.“
Tačiau į gatvę vyrai nėjo aiškintis santykių – susitaikė, net vieni kitiems ranką paspaudė.
Pasak nukentėjusiojo, kompanija, kurioje buvo keturi jauni vyrai ir viena mergina, linksminosi toliau, o vėliau, praėjus maždaug dviem valandoms, kai nebuvo kilę jokių konfliktų, vienas vaikinų – V. Matulevičius pakvietė išeiti į lauką.
„Nieko blogo neįtariau, nes jis su mane pakvietė išeiti šypsodamasis, maniau, kad nori parūkyti ir pasikalbėti, – pasakojo M. Šulinskas. – Išėjęs iš baro prie pat durų pamačiau po kaire kraujo klane gulintį T. Dobrovolskį, o kitoje pusėje ant žemės gulėjo sumuštas mano draugas A. Karačiūnas.
Supratau, kad muštynėse turėjo dalyvauti daug žmonių – ėmiau dairytis, kol susidūriau akis į akį su vienu vaikinu, tiksliai negaliu pasakyti, bet numanau, kad tas vyrukas yra A. Šalna. Jis buvo smarkiai apgirtęs.
Lauke buvo ir daugiau žmonių, nusprendžiau tarp jų nesiveržti ir eiti atgal į barą, galvojau, iškviesiu policiją. Bet supratau, kad net nespėsiu atidaryti baro durų, todėl ėjau link tualeto, bet pakeliui ant laiptų gavau kelis smūgius į ranką ir pilvą. O paskui ėmė mane daužyti – negalėjau apsiginti: mane visą laiką daužė, nežinau kiek, bet žinau, kad daug ir ilgai. Nežinau, ar praradau atmintį, ar ne, bet kai baigė daužyti, pamačiau, kad jau yra atvykę policijos pareigūnai, jie man sakė, pasilik bare, esi sužalotas.“
M. Šulinskas mano, kad jį mušė du žmonės, o jam buvo suduota apie dvidešimt smūgių.
Nukentėjusysis tikino, kad kompozitorių T. Dobrovolskį (jis tą vakarą buvo sunkiai sužalotas – vienas kaltinamųjų jam skėčiu dūrė į akį, dėl ko jis vėliau mirė) pažinojo tik iš matymo, tačiau tada su juo nebendravo, tik paspaudė ranką. „Kai jį pamačiau gulintį kraujo klane lauke, pagalvojau, kad jį stipriai sumušė ir sulaužė žandikaulį“, – sakė vyras.
Kitas nukentėjusysis irgi gyrė V. Putiną
Tą vakarą bare buvo sumuštas ir A. Karačiūnas, tiesa, apie tragiškus įvykius teisme kalbėjo labai nedaug, net negalėjo įvardyti, kas jį tiksliai sumušė, kai šis iš baro išėjo į lauką parūkyti.
Šis nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad tragedija „Psichbaryje“ nutiko vien dėlto, jog buvo paminėtas Rusijos vadovo vardas.
„Aš sėdėjau bare prie židinio, kai iš kitos bare buvusios kompanijos išgirdau tostą: „Putinas chuilo“! – sakė A. Karačiūnas. – Atsisukęs pasižiūrėti, kas vyksta, pamačiau, kad ta kompanija žiūri į mane ir laukia palaikymo – nori, jog išgerčiau už jų žodžius. Nežinau, kodėl, bet man tai nepatiko, ką jie pasakė V. Putino atžvilgiu, todėl jiems replikavau – atsakiau, kad gerai būtų, kad ir mūsų valstybė turėtų tokį prezidentą kaip V. Putinas.“
Kodėl gyrė Rusijos vadovą, A. Karačiūnas teisme neaiškino, tačiau patikino, kad po jo žodžių, jog ir Lietuvai reikalingas toks vadovas kaip V. Putinas, jokio konflikto su nepažįstamaisiais vaikinais nekilo.
Bet vėliau, kai jis išėjo iš baro į lauką parūkyti, buvo užpultas ir sumuštas – tuo metu į lauką buvo išėjęs ir kompozitorius T. Dobrovolskis.
„Kai mane spardė, kažkas šaukė: kas čia už V. Putiną? – prisiminė A. Karačiūnas. – Viskas įvyko labai greitai, paskui tie vaiinai pabėgo, atsikėlęs pamačiau, kad ant šaligatvio kraujo klane guli vyras, kuris buvo su šunimi. Tai buvo T. Dobrovolskis – manau, tas žmogus atsidūrė netinamoje vietoje ir netinkamu laiku.“
A. Karačiūnas teigė, kad iš to tragiško vakaro prisimena tik S. Jankauską ir V. Matulevičių, o su tais vaikinais, kurie yra kaltinami jo sužalojimu, susitaikė, nes šie atlygino žalą.