Šią savaitę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vartai atsivėrė už buvusio verslininko ir bankininko nužudymo organizavimą pakankamai švelnia laisvės atėmimo bausme nuteistam buvusiam Lietuvos automobilių lenktynininkui, Prezidento taurės laimėtojui – vos prieš keletą metų įkalintas Alvydas Albrechtas buvo paleistas į laisvę, nors dar nėra atlikęs beveik 3 metų bausmės.
A. Albrechtas buvo nuteistas 8 metams kalėti už tai, kad dar 1995 m. organizavo dabar jau neveikiančio banko „Ekspress“ vieno pagrindinio akcininko Rimanto Grainio nužudymą – jo vairuojamas automobilis buvo susprogdintas prie Vyriausybės.
Kad būtų išaiškintas šis itin didelio rezonanso sulaukęs ir su Vilniaus nusikalstamu pasauliu siejamas nusikaltimas, patyrę kriminalistai dirbo metų metus.
Po atkaklios prokurorų kovos pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą (dėl to ir buvo skirta palyginus švelni bausmė) už itin sunkų nusikaltimą nuteistas A. Albrechtas net už grotų kalėjo išskirtinėmis sąlygomis – Pravieniškėse jam darbo valandomis buvo leidžiama ne tik išeiti iš įkalinimo įstaigos teritorijos, bet ir bausmės atlikimo metu du kartus buvo suteiktos... atostogos!
Tačiau gyventi pataisos namuose – ne tas pats, kas būti laisvėje, todėl A. Albrechtą, kaip jau pasitaisiusį ir visuomenei nebekeliantį asmenį į laisvę anksčiau laiko nutarė paleisti Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas.
Jo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl A. Albrechtui iš karto atsivėrė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vartai – iki bausmės pabaigos nuteistajam buvo likę 2 metai 9 mėnesiai 6 dienos.
Nenorėjo būti valstybės išlaikytiniu
Paleisti už itin sunkų nusikaltimą nuteistą A. Albrechtą į laisvę teismui pasiūlė pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija, tačiau dar praėjusių metų pabaigoje Kaišiadorių teisėjas Ričardas Juodis tokio prašymo nepatenkino.
Anot Kaišiadorių teisėjo, komisija neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos bausmės dydiį ir elgesį bausmės atlikimo metu, todėl paleidus nuteistąjį anksčiau laiko „būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas“.
Su tokiu teisėjo sprendimu nesutikęs A. Albrechtas pateikė skundą, kuriame nurodė, jog yra ne tik gerai charakterizuojamas, bausmę atlieka besargybinėmis sąlygomis, bet ir tai, kad įkalinimo įstaigoje „nėra padaręs jokių pažeidimų, o visuomenei jokio pavojaus nekelia“.
„Mano buvimas po darbo, savaitgaliais ir švenčių dienomis įkalinimo įstaigoje mane paverčia valstybės išlaikytiniu“, – teigė A. Albrechtas.
Nuteistojo lygtiniam paleidimui nepritarusi Kauno prokurorė Sigita Maskeliūnienė net nesureagavo į tokį A. Albrechto skundą ir savo pozicijos Kauno apygardos teismui neišsakė. Kodėl, prokurorė nesiteikė nurodyti ir DELFI.
Už R. Grainio nužudymo organizavimą nuteisto buvusio lenktynininko skundas atiteko Kauno apygardos teismo teisėjui G. Večerskui – į ne vieną skandalą pakliuvęs Temidės tarnas nusprendė, kad A. Albrechtas jau gali būti paleistas į laisvę. Teisėjas nuteistajam įpareigojimus – pradėti dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Savo nutartyje G. Večerskas pabrėžė, jog „yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. Albrechtas jau šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.“
Teisėjas taip pat pažymėjo, kad Lygtinio paleidimo komisija vienbalsiai pritarė nuteistojo paleidimui į laisvę anksčiau laiko, be to, jis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, dalyvavimą socialinėse programose buvo skatintas penkis kartus.
Tiesa, anot teismo, prieš daugiau nei dvejus metus A. Albrechtas įkalinimo įstaigoje vieną kartą nesilaikė nustatytos tvarkos, tačiau už tai jam nuobauda nebuvo skirta, o tik buvo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje.
Be to, teismo teigimu, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra nuolat lankomas, o taikius lygtinį paleidimą, gyventų su šeima pas savo motiną.
Tuo metu Psichologinė tarnyba pabrėžė, kad A. Albrechto pakartotinio nusikalstamumo rizika yra itin žema, bet jis ne visuomet apgalvoja visų savo veiksmų pasekmes.
„Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, juo labiau, taikant intensyvią priežiūrą, lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui“, – įsiteisėjusioje G. Večersko nutartyje pabrėžiama, kad lygtinai paleidus A. Albrechtą „bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas“
Teisėjas G. Večerskas: nebuvo pagrindo atmesti skundą
Apie tai, kad A. Albrechtas buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teismas nepasisakė, todėl apie tai DELFI paklausė teisėjo G. Večersko.
– Teisėjau, tai visgi, kodėl A. Albrechtas buvo paleistas į laisvę, kai dar nėra atlikęs beveik 3 metų bausmės?
– Jis jau yra atlikęs daugiau kaip pusę bausmės – penkis metus su viršum, be to, jis buvo laikomas lengvomis sąlygomis. Visa kolonijos administracija, Lygtinio paleidimo komisija vienbalsiai teikė teikimus, kad jis gali būti pataisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Nuo bausmės jis neatleistas, jam tik pakeistos sąlygos – intensyvi priežiūra. Pataisos namuose jam buvo sudarytos pačios lengviausios sąlygos ir už tai jam yra pritaikyta tokia priemonė. Nėra pagrindo atmesti tokį komisijos prašymą.
– O prokurorai pritarė tokiai pozicijai?
– Prokurorai nedalyvavo, jie tik duoda savo išvadą apylinkės teismui. Jie nepritarė lygtiniam paleidimui.
– O tai Jūs į tai, kaip matome, neatsižvelgėte?
– Prokurorui nedraudžiama dalyvauti šiame procese, jie žinojo, kad A. Albrechtas yra apskundęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį. Mums visiškai neprivaloma prokurorų nuomonė, aišku, galima atsižvelgti, bet pirmiausiai reikia atsižvelgti į specialiosios pataisos namų komisijos išvadas.
A. Albrechtas turėjo teisę į laisvę išeiti gerokai anksčiau. Jeigu neklystu, tai jau buvo trečias teikimas – kas pusę metų jis prašė.
– Bet, teisėjau, juk būna, kad nuteistieji prašo ir penktą, ir dešimtą kartą, tačiau jų teismas vis tiek nepaleidžia...
– Taip, būna. Gali rašyti ir labai daug kartų, bet mes žiūrime, kaip nuteistasis elgiasi. Komisija tai vertina.
– Tai A. Albrechtas labai teigiamai vertinamas, kad nusipelnė anksčiau laiko išeiti į laisvę?
– Jis nebuvo baustas. Taip, buvo padaręs kažkokį pažeidimą, bet buvo apsiribota tik pokalbiu. Vertinimą duoda administracija, speciali komisija, psichologai, taip pat yra jų vertinimo sistema, kurioje nurodyta, kad galimybė nusikalsti yra labai žema.
– Bet ar nemanote, kad už nužudymus bausmę atliekantiems asmenims nereikėtų kalėti ilgiau?
– Matote, čia ne mes išskiriame nusikaltimus, įstatymas tokių atskirų išskyrimų yra nepadaręs – nėra reikšmės, už ką bebūtų teistas žmogus, visiems numatytos vienodos lygtinio paleidimo sąlygos. Aišku, pats įstatymas reglamentuoja, koks reikalingas bausmės atlikimas, priešingu atveju komisija jo neteiktų lygtiniam paleidimui.
Prieš mirtį bankininkas ištarė A. Albrechto pavardę
Kad bankininko R. Grainio nužudymą organizavęs A. Albrechtas atsidurtų už grotų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnams ir Generalinės prokuratūros prokurorams teko įdėti daug pastangų.
A. Albrechtas dėl R. Grainio nužudymo organizavimo buvo sulaikytas tik praėjus 10 metų po nusikaltimo. Dvejus metus už grotų praleidęs buvęs lenktynininkas buvo išleistas į laisvę ir baudžiamosios bylos baigties laukė laisvėje.
Vėliau jo bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nusprendė A. Albrechtą pripažinti kaltu, jam buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Šį nuosprendį vėliau apeliacinės instancijos teismas panaikino ir nuteistąjį išteisino. Prokurorai nenuleido rankų ir skundėsi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), kuris išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir A. Albrechto bylą grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui. Šis vėl lenktynininką išteisino, bet šį nuosprendį LAT vėl panaikino. Galop apeliacinės instancijos teismo teisėjai A. Albrechtą nuteisė, bet skyrė 5 metų įkalinimo bausmę. Vėliau ir šį nuosprendį LAT panaikino – paliko galioti pirmą kartą paskelbtą Vilniaus apygardos teismo verdiktą.
R. Grainį susprogdino vilnietis Valerijus Januškevičius – už šį ir kitus nužudymus 2001-aisiais V. Januškevičius buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Už verslininko nužudymą jis gavo 10 tūkst. JAV dolerių (40 tūkst. litų pagal tuometinį kursą).