„Pateikus kameros įrašus, būtų atskleisti pareigūnų veiksmai, kaip jie buvo pasiruošę, ar iš tikrųjų tai buvo labai netikėta. Tai išsklaidytų visas abejones“, – „Delfi“ kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Pasak jo, tai atsakytų į daugybę klausimų: „Kas pirmas ten ėjo? Ar pareigūnai įsitikino, kad yra saugu? Kodėl šaulio taikinyje atsidūrė žmonės, kurie neturėjo ten atsidurti?“

„Šioje istorijoje yra aplinkybės, kurias mes norėtume išsiaiškinti. Kaip žinome, čia vyko skyrybų byla, santuoka buvo nutraukta. Teismas priėmė sprendimą dėl vyro iškeldinimo kovo mėnesį, antstolis balandį gavo vykdomąjį raštą. Per pusmetį tikrai turėjo būti pasiruošta vykdymo veiksmams. Kai žmogus iškeldinamas iš gyvenamosios vietos su visu savo turtu turi dalyvauti policijos pareigūnai. Tas žmogus, kurį reikėjo iškeldinti, kiek žinome iš viešosios erdvės, jis teistas, jis naudojo smurtą prieš žmona. Policijos pareigūnai negalėjo to nežinoti, o jei nežinojo, nesidomėjo, tada gali kilti abejonių“, – dėstė M. Kukaitis.

Mindaugas Kukaitis

Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose yra įprasta, kad praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po rezonansinių įvykių susijusių su pareigūnais, pati policija paviešina įrašus. Pasak M. Kukaičio, mums vertėtų elgtis taip pat.

„Be abejo, galioja nekaltumo prezumpcija, bet įvykis jau nebegali pasikeisti. Tik jo interpretavimas gali pasikeisti. Kameros įrašai atskleistų, kaip įvyko visas veiksmas. Tokiais atvejais paviešinimas nuramintų visuomenę, atskleistų aplinkybes. O jau to įvykio vertinimas, be abejo, liktų teismui“, – kalbėjo advokatų pirmininkas.

Jis paminėjo, kad Lietuvoje populiari laida „Farai“, kur nuolat rodoma pareigūnų kasdienybė.

„Tačiau nerodoma tada, kai kyla abejonių. Manau, geroji praktika būtų, jei kyla kažkokių abejonių, turėtų būti ir parodoma, nelaukiant teismo. Nes tai, kas įvyko, to jau nebepakeisi. To įrašo nesuklastosi, neiškarpysi, neiškreipsi, jei jį parodysi visą“, – kalbėjo jis.

M. Kukaitis išreiškė nuoširdžią užuojautą dėl žuvusio jų bendruomenės nario Leonido Pšelincevo. Advokatūra jau nusprendė padengti laidojimo išlaidas bei apmokėti visus teisinius poreikius, kurie kils jo šeimai.

„Delfi“ jau rašė, kad viskas įvyko, kai antstolis su advokatu ir pareigūnais vykdydami teismo sprendimą skyrybų byloje atvyko iškeldinti Igorį Moskaliovą iš buto Vasario 16-osios gatvėje. Jis atidarė duris ir iškart paleido šūvius iš neteisėtai laikyto pistoleto TT, tada užsibarikadavo namuose.

Šaulys taikėsi į antstolį, bet jį šoko gelbėti 27-erių metų pareigūnas, kulka pataikė jam tiesiai į krūtinę. Gyvybę policininkui išgelbėjo neperšaunama liemenė, vyras išvežtas į ligoninę, bet gyvybei pavojus negresia.

Nežymiai sužeista buvo ir jo kolegė, tačiau jai tik įdrėksta koja. 2000 m. gimusios policininkės į ligoninę vežti nereikėjo, pagalba jai suteikta vietoje.

Dar viena kulka kliudė ir mirtinai sužalojo 69-erių metų advokatą Leonidą Pšelincevą. Jis skyrybų byloje atstovavo žmoną. Medikai dar bandė gaivinti peršautą vyrą, bet nesėkmingai.

Po šūviu pareigūnas išbėgo į gatvę ir puolė prašyti praeivių pagalbos, nes per chaosą pametė savo radijo stotelę. Bendrasis pagalbos centras iš viso sulaukė 9 skambučių, kad sužeistam pareigūnui reikia pagalbos. Pirmasis skambutis užfiksuotas 10 val. 21 min.

Pareigūnai susisiekė su šauliu ir įkalbėjo jį išmesti ginklą pro langą, o po to ir pasiduoti. Į vidų patekęs „Aras“ įtariamąjį išsivedė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigas vykdančio asmens nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktus) bei dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis (pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį). Už tai gresia laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Teisėsauga kol kas neatskleidė įtariamojo tapatybės, nei kiek jam metų, nei ar jis anksčiau teistas.

Šaudyta buvo iš 9 mm pistoleto TT, tikėtina, kad jis buvo laikomas neteisėtai.