„Norėjau jį išvaryti“, – šiandien teisinasi Šalčininkų rajone, Eišiškių miestelyje gyvenantis 27 metų Viktoras Bocevičius (Viktor Bocevič).
Tačiau jo pasakojimas greitai buvo paneigtas – girtas vyras iš namų bandė ne velnią išvaryti, o nužudė miegantį savo draugą.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs V. Bocevičiui iškeltą baudžiamąją bylą konstatavo, kad žudikas už grotų turės praleisti 12 metų 6 mėnesius, o nužudytojo artimiesiems sumokėti beveik 50 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
„Įvykio metu V. Bocevičius buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jo elgesiui – apsvaigimo nuo alkoholio pasekoje iš esmės keičiasi aplinkos suvokimas bei įvertinimas, sunkėja sprendimų paieška, susiaurėja galimų veikimo būdų diapazonas, pervertinamos savo galimybės, susilpnėja savikontrolė, keičiasi emocinių išgyvenimų ir poelgių pobūdis – jie tampa impulsyvūs, beatodairiški, agresyvūs ir pan., – ekspertų išvadas citavo Vilniaus apygardos teismas.
– Ypač alkoholio poveikyje pakinta frustruojančios situacijos suvokimas ir vertinimas (sutrinka gebėjimas orientuotis situacijoje, teisingai suvokti jos priežastis, įvertinti jos reikšmę, pavojingumą ir pan., rasti tinkamus, nekonfliktinius sprendimo būdus). Apsvaigusio nuo alkoholio žmogaus elgseną lemia jau ne jam būdingos individualios asmenybinės ypatybės, emociniai išgyvenimai ar situaciniai ypatumai, o alkoholio poveikyje kokybiškai pakitę aplinkos suvokimas ir vertinimas, emocijų ir elgesio kontrolės ir reguliacijos mechanizmai bei kitos psichikos funkcijos (pvz. atmintis, dėmesys). Išreikštas apsvaigimas nuo alkoholio gali sąlygoti ir nepilną įvykio aplinkybių įsiminimą, todėl parodymai gali stokoti sklandumo, detalumo.“
Pasak medikų, žudiko deklaruojamos regos haliucinacijos leidžia kelti prielaidą apie sąmoningas jo pastangas pateikti save kaip turintį tam tikrų sutrikimų, taip, galimai siekiant sumažinti savo kaltės ir atsakomybės mastus, pateisinti savo poelgius.
Taip, anot medikų ir teismo, V. Bocevičius galėjo išgalvoti istoriją apie velnią.
„Ekspertai išvadose konstatavo, kad V. Bocevičius simuliuoja – taigi, ir duodamas parodymus, pasakodamas apie matytą velnią ir įvykio neatsiminimą kaltinamasis galimai simuliuoja, – nurodė teismas. – Kaip paaiškino įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, V. Bocevičius elgėsi keistai, buvo neadekvatus, šoko būsenoje, isterijoje, sakė, kad jam kažkas rodėsi, kad kažkas buvo atėjęs, tačiau konkrečiai nieko nepasakė, buvo sunku suprasti, ką jis kalba, jis tai miegojo, tai atsiguldavo, paklausdavo, kas atsitiko, vėl užmigdavo. Toks jo elgesys irgi galimai buvo sąlygotas simuliacijos. Jo girtumas ir elgesys po įvykio, galima simuliacija mažina jo parodymų patikimumą. Kitą vertus, įvykio metu įvykio vietoje buvus tik kaltinamajam ir mirusiajam, kaltinamojo parodymai yra vienintelis byloje esantis tiesioginis įrodymas.“
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad praėjusių metų liepos 17 d., apie 01.36 val., savo gyvenamojo namo kambaryje V. Bocevičius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kirviu ir metaliniu strypu sudavė dėl sunkaus girtumo gulinčiam ir miegančiam D. Zdanovičiui daugiau kaip 90 smūgių į įvairias kūno vietas.
Anot valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro Nikolajaus Kozliako, nužudytasis patyrė ypatingai dideles fizines kančias – ekspertai nustatė, kad nužudytajam mažiausiai tris kartus kirviu buvo smogta į veidą, o dar ne mažiau kaip 87 kartus metaliniu strypu į įvairiausias kūno vietas: nuo galvos iki kojų.
Teismo medicinos ekspertai ant nužudytojo kūno nerado sveikos vietos: sulaužyti šonkauliai, rankos, kojos, krūtinkaulis, net sumušta širdis. Itin žiauriai sumuštas vyras neturėjo jokių galimybių išgyventi.
„Kai pamačiau nužudyto brolio nuotraukas, negalėjau ir iki šiol dar negaliu atsigauti – tai labai paveikė mano psichiką, jei ne kasdien, tai bent kartą per savaitę šiuos vaizdus iki šiol sapnuoju“, – teisme sakė brolio netekęs Miroslavas Zdanovičius. Jis neslėpė, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas V. Bocevičius buvo „keistas“ vyras, kartą vien dėl to, jog jo motina iš namų bandė išvaryti sūnaus sugėrovą, šis esą pagrasino, kad jai peiliu perrėš gerklę ir nupjaus galvą.
„To tikrai nebuvo, mano sūnus buvo labai geras vaikas“, – visiškai kitaip apie V. Bocevičių teisme kalbėjo jo motina.
Moteris net nenorėjo pripažinti, kad sūnus nuolat namuose girtaudavo, nors su sugyventine yra susilaukęs mažamečio vaiko.
Po nužudymo be tėvo liko ir D. Zdanovičiaus mažametė mergaitė.
Būtent alkoholis, kaip manoma, ir tapo pagrindine priežastimi, dėl ko V. Bocevičius šiuo metu yra įkalintas, o D. Zdanovičius – palaidotas.
Netoli Lietuvos ir Baltarusijos esančiose Eišiškėse alkoholis nuolat liejosi per kraštus – tai teisme patvirtino tragiško įvykio išvakarėse su nužudytuoju ir kaltinamuoju dėl nužudymo girtavę Eišiškių gyventojai. Jie nesidrovėdami, lyg kalbėdami apie savo gyvenimo žygdarbį, pasakojo, kad tądien gėrė nuo ankstyvaus ryto – vienas „pastatė“ du litrus, kitas litrą degtinės, buvo geriamas ir alus bei kiti gėrimai.
Preteksto išgertuvėms nereikėjo – kaip sakė vienas V. Bocevičiaus kaimynas, jis gėrė tik dėl to, kad tiesiog užsimanė, o kai išgirdo iš kaimyno namų sklindančius vyriškus balsus, priėjo prie lango ir iš karto buvo pakviestas į svečius.
„Įlipau pro langą, gėriau, ne kartą įsipyliau be eilės, o paskui prisigėriau ir išėjau namo“, – sakė liudytojas.
Jam, kaip ir kitiems Eišiškių gyventojams, praėjusių metų liepos 16-oji niekuo neisšsiskyrė iš kitų – užsimano prisigerti, – ir geria.
Tądien gėrė ir nužudytasis, ir jo draugas, dabar kaltinamas nužudymu. Jis tegalėjo prisiminti, kad vakare, apie 21-22 val., paskambino D. Zdanovičiui, kuris prieš savaitę buvo grįžęs į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos, kur tris mėnesiu dirbo, ir pakvietė užeiti į svečius. Girtas, bet D. Zdanovičius išėjo – V. Bocevičius gyveno vos už puskilometrio.
Ir vėl gėrė – bent taip sako V. Bocevičius. Tačiau dievagojosi, kad su draugu kalbėjosi tik apie gerus dalykus, šis net papasakojo, kaip sekėsi išbandyti emigranto dalią, taip pat telefone rodė įvairias nuotraukas.
„Taip ir sulaukėme vidurnakčio, Dariušas sakė, kad nenori eiti namo, nes bijo sutikti motiną, kuri gali priekaištauti dėl girtavimo, todėl prašė leisti pernakvoti, – pasakojo itin žiauriu nužudymu kaltinamas V. Bocevičius. – Sutikau, taip ir nuėjome miegoti.“
Kas vyko toliau, jis negalėjo papasakoti, nes esą nieko neprisimena, tačiau pateikė neįtikėtiną versiją – esą ar taip buvo iš tikrųjų, ar tik sapne, bet jis naktį savo namuose išvydo... velnią.
„Jis ėjo link mūsų – nežinau, ar tai buvo tikrai, ar tai tik sapnas, bet aš paėmiau metalinį strypą ir ėmiau mušti velnią, man atrodė, kad tai nebuvo ilgai, net negaliu pasakyti, kiek sudaviau smūgių“, – sakė V. Bocevičius.
„Tai gal Jūs Dariušą mušėte, o ne velnią?“ – kaltinamojo klausė prokuroras.
„Neįsivaizduoju“, – tepasakė V. Bocevičius. Jam po nužudymo buvo nustatytas sunkus girtumas – rasta daugiau kaip 3 prom. alkoholio. Šiek tiek daugiau alkoholio buvo nužudytojo kraujyje.
Kaip buvo iš tikrųjų, niekas nematė, tačiau jau 1.36 val. V. Bocevičius telefonu susisiekė su policija ir pranešė, kad jo namuose yra užmuštas žmogus. Jis net negalėjo pasakyti nužudytojo vardo ir pavardės.
Netrukus į Eišiškes atvykę policijos pareigūnai V. Bocevičių rado prie namų, jį surakino antrankiais ir kartu užėjo į butą. Vaizdas buvo kraupus – tai sunku net apsakyti žodžiais.
Kaip vėliau paaiškėjo, į nužudymo vietą atvykęs vienas policijos pareigūnas gerai pažinojo nužudytąjį, tačiau tuo metu jo net negalėjo atpažinti – tik šalia lavono radę jo telefoną ir ėmę skambinėti jame esančiais telefono numeriais, pareigūnai išsiaiškino, kad nužudytasis yra D. Zdanovičius. Žinoma, prieš tai jie nuvažiavo ir į jo namus, kur artimieji patvirtino, kad vyro nėra namuose.
O kirvis, rastas V. Bocevičiaus namuose, pareigūnų teigimu, net buvo sulaužytas.
„Tai – kaimyno kirvis“, – sakė kaltinamasis. Ir pridūrė, kad nepamena ne tik, kaip jo namuose buvo nužudytas draugas, bet ir kaip iškvietė policijos pareigūnus, esą po velnio pasirodymo prarado sąmonę.
„Nurimau tik tada, kai velnias pradingo, tada išėjau į lauką, nors nelabai ir ką atsimenu – prisimenu tik vėlesnius vaizdus, kai jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai“, – sakė kaltinamasis.
Jis suabejojo, ar galima žmogui suduoti tiek daug smūgių, kiek suskaičiavo teismo medicinos ekspertai.
„Man atrodo, kad žmogui nelabai galima tiek suduoti“, – sakė kaltinamasis.