Tačiau toks nuosprendis pedagogų nedžiugina. „Mes nesidžiagiame, teko išgyventi 5 metus košmaro, išdirbome po 30-40 metų ir mus padarė nusikaltėliais tik dėl vieno žmogaus pasitenkinimo – tai yra labai skaudu“, - neslėpė buvusi mokymo įstaigos vadovė Julijana Mažuolytė.
Baudžiamają bylą neviešuose posėdžiuose išnagrinėjęs teisėjas Vaclavas Karšulis išteisinamąjį nuosprendį paskelbė ne tik J. Mažuolytei, buvusiai jos pavaduotojai Eurikai Chodosevičienei, bet ir Vėliučionių centro darbuotojams Alvydui Alimui, Algiui Dranickui, Petrui Trepekai, Algirdui Kirkiliui ir Editai Kobernik.
Tiesa, tik vienas centre dirbantis auklėtojas Janas Šibakovskis buvo pripažinta kaltu dėl fizinio skausmo dviem vaikams sukėlimo – jam skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, per kurios laiką jis įpareigotas neatlygintinai valstybei išdirbti 20 val. įvairiose priežiūros įstaigose.
Nustatyta, kad pedagogas vienam auklėtojui išmušė dantis, tai patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir medikai.
Tuo metu visi kiti kaltinamieji išteisinti, nes nebuvo surinkta jokių jų kaltę patvirtinančių įrodymų – kaltinimai mokytojams buvo grindžiami tik mokinių pasakojimais.
Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis dar neįsiteisėjo – jį prokuratūra dar galės skųsti apeliacine tvarka.
Šį nuosprendį galės skųsti ir byloje nukentėjusiaisiais pripažinti dabar jau pilnamečiai centro auklėtiniai – penki jų už įvairius nusikaltimus atlieka bausmę ir išklausyti teisėjo verdikto buvo atvežti iš įkalinimo įstaigų. Jie taip pat savo buvusiems auklėtojams buvo pareiškę ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas po to, kai į tuometę vaiko teisių apsaugos kontrolierę Rimantę Šalaševičiūtę kreipėsi buvęs Vėliučionių socializacijos centro pedagogas, aktyvus dviguba žmogžudyste įtariamo Drąsiaus Kedžio dabar jau buvęs šalininkas Marius Kuprevičius. Jis taip pat buvo atvykęs išklausyti teismo nuosprendžio, bet iš karto po jo išvyko iš teismo.
Buvusi centro vadovė J. Mažuolytė mano, kad būtent dėl M. Kuprevičiaus suinteresuotumo darbui atsidavę pedagogai buvo apkaltinti nebūtais dalykais – esą jis norėjo užimti direktoriaus pavaduotojo kėdę, bet tai jam nebuvo leista.
„Aš 26 metus atidirbau Vėliučionyse ir 17 metų pas mergaites, tai ką aš pradėjau muštis paskutinę akimirką? – sakė J. Mažuolytė. – Mums, pedagogams, labai gaila, kad traumuoti vaikai buvo įtraukti į tokią veiklą – juk dirbo žmogus ir galėjo tai atlikti, kai dirbo, o ne po metų. Skausminga, nėra džiaugsmo“.
Po išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo J. Mažuolytė neslėpė, kad skundas buvo parašytas dėl jos. „Šitie septyni žmonės yra visiškai nekalti, bet jie papuolė į tą pačią mėsmalę, man dėl to labai yra nepatogu“, – sakė ji.
Tuo metu buvusi J. Mažuolytės pavaduotoja mano, kad į šią istoriją reikia žvelgti gerokai giliau.
„Kol neišsispręs tokios problemos valstybės lygmenyje, tai taip ir toliau bus, – sakė buvusi centro direktorės pavaduotoja E. Chodosevičienė. – Problemos yra labai didelės, valstybei patogiau jų nematyti nei spręsti. Mes vaikus gauname ne tik su elgesio ir emocijų sutrikimais, mes vaikus gauname su kodais“.
Kaltinimai – labai baisūs: pasakojo apie karcerį
Ikiteisminio tyrimo metu vaikai pasakojo, kad dažniausiai prieš juos esą smurtaudavo tuometė centro direktorė J. Mažuolytė – esą ji ne tik įspirdavo į koją, suduodavo per veidą ar daužydavo gumine lazda ar šluota, bet ir per vieną pamoką yra metusi gėlių vazoną ir taip sužalojusi vieną nepilnametį.
Maža to, keli vaikai nurodė, kad kartais J. Mažuolytės sodyboje neatlygintinai dirbdavo įvairius ūkio darbus – pjaudavo žolę, skindavo serbentus ir kasdavo žemę. Už tai jiems direktorė nupirko saldainių.
Tačiau tie patys vaikai pareiškė, kad direktorės elgesys buvo neprognozuojamas – ji labai pykdavo, kai nepilnamečiai pabėgdavo iš socializacijos centro.
„Kai mus policija parveždavo į centrą, būdavome uždaromi į karcerį – jis oficialiai buvo vadinamas relaksaciniu kambariu“, – sakė ne vienas paauglys.
Nukentėjusieji pasakojo, kad dažniausiai į karcerį būdavo uždaromi tik su apatinėmis kelnaitėmis.
„Ten būdavo labai šalta, nėra jokių baldų, tik duoda čiužinį ir kibirą atlikti gamtiniams reikalams vietoj tualeto“, – sakė vienas vaikas.
Nepilnamečiai aiškino, kad karceryje būdavo laikomi po kelias dienas, tiesa, nakvoti galėdavo savo lovoje, tačiau ryte vėl būdavo patalpinami į nelegalų kalėjimą.
„Kai buvau uždarytas į karcerį, gavau tik arbatos ir bulkos“, – sakė vienas nukentėjusysis. Kitas užsiminė, jog gerti gaudavo tik vandens.
Kad vaikai uždaromi į „relaksacinį kambarį“, esą žinodavo visi – prasižengėliai buvo viešai pusnuogiai vedami per centro patalpas.
Matė, kai nepilnamečio galvą įkišo į klozetą
„Žinau atvejį, kai direktorė barė vieną į centrą po pabėgimo sugrąžintą vaiką ir jo galvą įkišo į klozetą“, – sakė kitas nepilnametis.
Nukentėjusiaisiais pripažinti paaugliai tikino, kad karcerį socializacijos centro vadovai panaikino, kai tik galimu smurtu ir patyčiomis ėmė domėtis prokuratūra – esą kai kuriems vaikams teko išnešti karcerio duris, o tose patalpose buvo įrengti sandėliukai.
„Mokytis centre nelengva, tačiau kaip mes galime pasikeisti, jeigu mums duodama į snukį?“ – ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo vienas nepilnametis.
Vaikai taip pat skundėsi, kad visi laiškai ir siuntiniai juos pasiekdavo tik po cenzūros, o kartais net labai pavėluotai, todėl kartais kai kurie maisto produktai sugesdavo. Maža to, jie aiškino, kad kartais jiems atsiųstuose laiškuose kai kurie sakiniai būdavo neįskaitomai užtušuojami.
„Vaikai bėga iš centro, nes pasiilgsta savo tėvų, o jiems neleidžiama su mumis pasimatyti net tuomet, kai šie būna atvykę į centrą“, – sakė vienas vaikinas.
Mušdavo ir išvadindavo „daunais“
Nepilnamečiai pasakojo ir apie patiriamą smurtą – esą nuo auklėtojų galėdavo gauti tiesiog už nieką. Be to, jie sakė, jog jų jau nebestebino, kai būdavo išvadinami „daunais, asilais, debilais“.
Vienas paauglys pareigūnams pasakojo, kad kartą bėgdamas užkliudė direktorės pavaduotoją, kuri vėliau su keliais auklėtojais atėjo į jo kambarį ir ant šio užšoko: „Kojomis užsėdo ant krūtinės ir ėmė trankyti per galvą, šaukdama, jog neturiu teisės ją keiksnoti, galiu keikti savo motiną, nes ji – prostitutė ir kur...“.
Dar kitas paauglys teigė, kad kartą pietaujant valgykloje su kitu bendraamžiu susikeitė maistu, tačiau tai pastebėjo viena darbuotoja – apie tai informavo auklėtoją.
„Jis priėjęs griebė mane už krūtinės ir sviedė ant stalo – griūdamas atsitrenkiau į sieną ir prasiskėliau galvą, bėgo kraujas“, – sakė jis.
„Kartą garsiai juokiausi, todėl priėjęs auklėtojas liepė nusiraminti, – pasakojo kitas nepilnametis. – Aš nurimau, bet kažkas kitas iš vaikų netikėtai ėmė juoktis. Tada auklėtojas krumpliais trenkė per galvą.“
Šis paauglys aiškino, kad matė ne vieną smurto sceną, o esą pats buvo sumuštas, kai bandė pabėgti iš centro.
Tyrė, ar vaikai nėra seksualiai išnaudojami
Baudžiamojoje byloje buvo apklaustas ir buvęs centro kūno kultūros mokytojas M. Kuprevičius, kuris teigė, kad vos supratęs, jog prieš vaikus yra naudojamas smurtas, bandė kalbėtis su direktore J. Mažuolyte, tačiau ši nenorėjo keisti tvarkos ir dėl to netrukus tarp jų kilo nesutarimai.
Vyras teigė, kad matė, kai kartą direktorė su gumine lazda išėjo iš medicinos punkto, kuriame nuo skausmo aimanavo vienas paauglys.
„Kai paklausiau, ką ji daro su vaikais, direktorė atkirto, kad neserga širdies ligomis ir taip išlieja savo pyktį“, – pareigūnams teigė M. Kuprevičius.
Jis papasakojo ir apie veikusius karcerius, ir apie galimai prieš vieną vaiką panaudotą seksualinę prievartą.
„Vienas vaikas man sakė, kad direktorės pavaduotojas yra labai geras žmogus, savaitgaliais, kai nėra administracijos, atvažiuoja pavaduotojo pusbrolis, su kuriuo jam leidžia išvažiuoti į miestą – ten lankosi baruose, geria alų“, – kalbėjo liudytojas.
Jo teigimu, paauglys taip pat užsiminė, jog auklėtojo pusbrolis kartą klausė, kiek šis norėtų pinigų už oralinį seksą. „Ar jis su tuo vyru turėjo kokių nors santykių, neklausiau“, – teigė M. Kuprevičius.
Buvęs kūno kultūros mokytojas neabejoja, kad vienas socializacijos centre dirbantis socialinis darbuotojas yra gėjus.
„Kai jis susirgo, ėjau jo pareigas ir naudojausi jo tarnybiniu telefonu – tada į telefoną atėjo gal keturios žinutės, kuriose buvo siūloma susipažinti su vyrais“, – kalbėjo M. Kuprevičius.
Tiesa, tyrimą atlikę pareigūnai nenustatė, kad prieš vaikus galėjo būti panaudota seksualinė prievarta, nors apie M. Kuprevičiaus pasakotą istoriją ne vienas paauglys ir buvo girdėjęs.