Sugyventinės įkalbėtas vyras iš pradžių neigė, kad peiliu nudūrė savo posūnį, tačiau netrukus palūžo: „Tai aš jį nudūriau, negaliu apsimetinėti ir tylėti.“
Tokios aplinkybės paaiškėjo ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme – teisėja Angelė Ikasalienė pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje prokurorų kaltinimų sulaukė 60 metų vilnietis Valentinas Kaminskis. Jis jau kartą teistas – daugiau kaip prieš 10 metų buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, už tai beveik metus praleido pataisos namuose.
„Dabar esu likęs vienas“, – teisme pareiškė du kartus vedęs ir išsiskyręs vyras. Jo teigimu, buvusios žmonos gyvena užsienyje – Estijoje ir Izraelyje. Iš Lietuvos yra išvykę ir vaikai.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika teisme sakė, kad V. Kaminskis praėjusių metų gruodžio 22-osios naktį, apie 1.20 val., savo sugyventinės Malgožatos Matvejenkos namuose Vilniuje, Taikos g., peiliu sužalojo 28 metų jos sūnų Kamilą Tubelevičių. Vyras beveik po aštuonių valandų mirė ligoninėje.
V. Kaminskiui pateikti kaltinimai dėl nužudymo, peržengiant būtinosios ginties ribas. Teismo nuosprendžio laisvėje laukiantis kaltinamasis pripažįsta jam pateiktus kaltinimus.
Jis pasakojo, kad praėjusių metų gegužę apsigyveno savo draugės Malgožatos namuose – čia taip pat gyveno du jos jau suaugę sūnūs bei tėvai. Vienas moters sūnų – Kamilas turėjo didelių problemų: vyras vartojo narkotikus, o vėliau, kai pavyko priklausomybę kvaišalams nuslopinti, jis griebėsi alkoholio.
„Jis dažnai mušdavo savo motiną – kai išeidavau į darbą, jis dar miegodavo, o kai pareidavau, jo namuose jau nebūdavo, – pasakojo V. Kaminskis. – Sugyventinė skambindavo ir skųsdavosi, kad sūnus ją muša, atima pinigus. Pats ne kartą esu matęs ant jos kūno mėlynių.“
Vyras teigė, kad taip buvo ir prieš praėjusių metų Kalėdų šventes. „Mes tada namuose darėme remontą, kai atėjo Kamilas, jis buvo išgėręs, paėmė teptuką ir motinai prieš nosį ėmė maskatuoti, – pasakojo V. Kaminskis. – Sakiau, palik motiną ramybėje, išeik, leisk mums dirbti. Jis išėjo, bet po kiek laiko vėl sugrįžo – išgėręs jis nerasdavo vietos, prie visų kabinėdavosi. Tą vakarą mes jau buvome atsigulę į lovą, kai jis atėjo į mūsų kambarį. Prašiau išeiti, palikti ramybėje, bet jis motinai kartą smogė į veidą. Taikėsi ir man, bet aš spėjau pasitraukti. Dar bandžiau jį įkalbėti išeiti, bet jis nėjo, nežinau, kaip griebiau peilį ant kėdės padėtą peilį, kuriuo prieš tai lupome apelsinus, ir kartą jam dūriau.“
Kaltinamasis teigė, kad posūnis iš karto suklupo, medicininį išsilavinimą turinti jo sugyventinė puolė sūnui teikti pagalbą.
„Tada paskambinau į greitąją pagalbą, jį išvežė į ligoninę, aš su taksi važiavau iš paskos, bet mums ligoninėje pasakė, kad neverta čia mums visą naktį sėdėti, liepė važiuoti namo“, – V. Kaminskio teigimu, medikai ryte pranešė apie Kamilo mirtį.
„Malgožata manęs prašė neprisipažinti, siūlė sakyti, kad sūnus grįžo į namus jau padurtas peiliu – ji sakė, kad sūnaus jau nebėra, jo nesugrąžinsi, o ji yra nėščia, ką, viena liks gyventi?“ – sakė V. Kaminskis.
Vyras iš pradžių laikėsi šios pozicijos, tačiau vos nuvežtas į komisariatą nusprendė netylėti ir papasakojo, kaip posūniui dūrė peiliu, kurį vėliau rankšluosčiu nuvalė... Jis taip pat parodė peilį, kurį jau buvo išmetęs – taip naikino įkalčius.
„Man atrodo, kad Kamilą norėjau tik pagąsdinti, nežinau, kaip taip atsitiko, jog jam dūriau“, – teigė nužudymu kaltinamas vyras.
Jo teigimu, posūnis buvo nuėjęs klystkeliais, tačiau kai nevartodavo narkotikų ir alkoholio, buvo nuostabus žmogus.
„Tai buvo pasaka, ne žmogus – jis ir pietus pagamindavo, bet kai vartojo narkotikus, vogė pinigus, net išnešė visą aparatūrą iš namų, nuolat smurtaudavo prieš motiną“, – sakė V.Kaminskis.
Nužudytąjį palaidojo atskirai gyvenantis jo tėvas Tadeušas Tubelevičius. Jis tik po pusmečio iš policijos tyrėjos sužinojo, kad Kamilą nužudė jo buvusios žmonos sugyventinis V. Kaminskis.
„Iš pradžių man niekas nieko nesakė“, – sakė jis.
Nukentėjusiuoju pripažintas vyras nepareiškė ieškinio ir iš nužudymu kaltinamo V. Kaminskio nesiekia prisiteisti nei neturtinės žalos, nei laidotuvių išlaidų. „Juk tai mano sūnus buvo“, – sakė jis.
T. Tubelevičius pasakojo, kad sūnus narkotikus pirmą kartą pabandė būdamas keturiolikos.
„Pabandė kartu su draugais mokykloje Justiniškėse, o paskui į juos įklimpo – daug kartų bandžiau jį sugrąžinti į normalų gyvenimą, siuntėme ir į reabilitaciją, – sakė jis. – Kai narkotikų nevartojo, buvo geras ir nuostabus žmogus – ir autoservise dirbo, per dieną apie 200 litų uždirbdavo, ir virėjų kursus baigė, net pas Obuolį (dainininką Alvydą Lukoševičių, mirė 2008 m.) restorane dirbo.“
Nukentėjusysis sakė, kad buvusi žmona jam taip pat ne kartą buvo užsiminusi, jog sūnaus gyvenimas eina vis blogyn, jis prieš ją naudoja smurtą.
Jeigu teisme bus įrodyta V. Kaminskio kaltė, jam grės nuo septynerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Tiesa, jeigu teismas konstatuos, kad kaltinamasis peržengė būtinosios ginties ribas, bausmę bus galima skirti švelnesnę nei sankcijos minimumas.