Anot teismo, D. Miliukui skirta ne per griežta bausmė, o dėl nusikaltimo jis nuteistas pagrįstai, remiantis byloje surinktais įrodymais.
„Įvertinęs, kad D. Miliukas yra pilnametis, teisiamas pirmą kartą, nebuvo baustas jokiomis administracinėmis nuobaudomis, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, turi šeimą, mažametį vaiką, iš visų byloje esamų duomenų, įskaitant ir duomenis, gautus iš kardomojo kalinimo vietos administracijos, jis charakterizuojamas gerai, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, padaryti du tyčiniai, baigti, nusikaltimai, iš kurių vienas yra labai sunkus ir sukėlė didelį pavojų visuomenei, pirmosios instancijos teismas D. Miliukui už nužudymą paskyrė švelnesnę, negu sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę“, – pažymėjo teismas.
Anot teismo, D. Miliukui paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ir ją švelninti įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose nėra pagrindo.
„Viena iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sukeltos pasekmės – žmogaus mirtis – yra pakankamas pagrindas skirti nuteistajam tokią laisvės atėmimo bausmę, kokią paskyrė pirmosios instancijos teismas“, – pažymima teismo nutartyje.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, įsiteisėjo iš karto nuo paskelbimo, nors nuteistasis dar galės jį skųsti kasacine tvarka.
Visą Lietuvą sukrėtęs nusikaltimas buvo įvykdytas 2013 metų rugpjūtį. Iš Biržų kilęs, tačiau jau kurį laiką Vilniuje su šeima gyvenęs D. Miliukas savaitgaliui buvo atvykęs į Biržus.
Po šeimos draugų pobūvio važiuojant namo, D. Miliukas užsipuolė gatvėje sutiktus du paauglius, nes jam pasirodė, kad yra sekamas. Išlipęs iš automobilio D. Miliukas ėmė į nepilnamečius šaudyti iš legaliai savigynai turėto pistoleto „Makarov“.
Vienas paauglių, lengvai sužeistas, pabėgo. Antrasis buvo sunkiai sužeistas ir, netoliese pasislėpęs, mirė.
Vėliau ekspertai nustatė, kad vaikino nebuvo įmanoma išgelbėti net ir tuo atveju, jei medikai būtų atvykę iš karto po šūvių – sužalojimai buvo mirtini.
Dėl tyčinio nužudymo iš chuliganiškų paskatų teisiamas D. Miliukas tvirtino buvęs nuolat persekiojamas, gyvenęs baimėje. Į nepažįstamus paauglius teisiamasis tvirtino ėmęs šaudyti, norėdamas juos pagąsdinti.
„Suaugęs vyras, įsigydamas ir nešiodamasis kovinį šaunamąjį ginklą, privalėjo suprasti, kokias neatitaisomas pasekmes gali sukelti jo panaudojimas. Į atsitiktinai gatvėje sutiktus paauglius jis ėmė šaudyti, nors šie jam nekėlė jokios grėsmės. Ši beprasmiška paauglio mirtis sukrėtė visą Lietuvą“, – anksčiau yra sakęs byloje valstybinį kaltinimą palaikęs Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Pačebutas.