Parvedė namo
Vėlų pirmadienio vakarą tiek viešai socialiniuose tinkluose, tiek asmeninėmis žinutėmis paauglio globėja informavo žmones, kad jos globotinis parėjo namo. Pasak globėjos, jį į namus atlydėjo draugas. Sugrįžus į namus su paaugliu bendravo ir draugas, ir draugė.
Moters teigimu, jaunuolis atrodė nekaip, vakare jai nepapasakojo, nei su kuo buvo, nei kur buvo. Ji vylėsi, kad šis atsivers draugams.
Reikės pagalbos
Ko gero, paaugliui reikės rimtesnės specialistų pagalbos. Šia istorija susidomėjo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pasirodo, vaikų gynėjai apie šį atvejį nebuvo informuoti.
Oficialaus kreipimosi nebuvo sulaukusi ir policija, mat Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate duomenų apie Kėdainiuose dingusį paauglį nebuvo. Apie tai, kad policija ieško jos globotinio, teigė pati globėja.
Pranešimą paskelbė globėja
Priminsime, kad pranešimą apie Kėdainiuose dingusį paauglį savaitgalį parengė ir išplatino jo globėja. Moteris paprašė dalintis informacija ir padėti surasti jos globotinį.
Tuomet prabilo ir paauglio klasės draugai, kurie atskleidė daugiau detalių apie išties nelengvą ir sunkumų kupiną jauno žmogaus gyvenimą.
Jam atsiradus globėja turėtų pašalinti viešus įrašus su jaunuolio vardu ir atvaizdu.
Tikslina informaciją
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Deivydas Aidukas teigia, kad apie šį atvejį vaiko teisių gynėjai sužinojo iš viešos erdvės. „Informacijos apie įvykį nebuvome gavę. Nedelsiant reagavome, jau vakar kreipėmės į policiją dėl informacijos patikslinimo ir vaiko tapatybės.
Gavę tikslesnę informaciją apie šeimą, kurioje vaikas auga, toliau aiškinamės įvykio aplinkybes ir priežastis, vertinsime vaiko situaciją šeimoje. Esant poreikiui inicijuosime emocinę ar kitą reikalingą pagalbą vaikui ir artimiesiems, kurią suteiks mūsų socialiniai partneriai,“ – teigia D. Aidukas.
Pabėgimų daugėja
Pastebima, kad pastaraisiais metais padaugėjo pranešimų dėl vaikų, kurie į namus negrįžta laiku arba savo buvimo vietą nuslepia nuo artimųjų.
Priežastys, kurios paskatina vaikus išeiti iš namų, gali būti įvairios: palaikymo šeimoje stoka, tėvų nesutarimai, smurtas prieš vaiką, vaiko elgesio ypatumai, paauglystės iššūkiai ir pan. Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad dažniausiai tokiu elgesiu vaikas artimiesiems siunčia žinią, kad jam trūksta dėmesio, meilės, supratimo, leidimo būti savarankiškesniam. Bėgimas iš namų vaikui yra tarsi vienas iš problemų sprendimo būdų, būna spontaniškas.
Vaikui svarbu jaustis rūpimu ir mylimu, o iškilus sunkumams – sulaukti deramo palaikymo iš artimiausių jam žmonių. Tam, kad vaikui nekiltų poreikis ieškoti palaikymo ir supratimo kitur, visų pirma svarbu užtikrinti vaikui emocinį ir fizinį saugumą šeimoje.
Dažniausiai iš namų pabėga paaugliai, nes šiame amžiaus tarpsnyje prasideda tapatumo paieškos, stiprėja draugų įtaka, priešprieša su suaugusiųjų diegiamomis vertybėmis, lūkesčiais.
Ypač didelės empatijos ir profesionalumo pareikalauja šeimoje augantis ar tik į šeimą atėjęs vyresnis globojamas vaikas. Taip atsitinka dėl to, kad vaikas jau būna susidūręs su netektimi, išgyvenimais, skriauda iš artimųjų, kitais sunkumais. Globėjai ruošiami, kaip tinkamai reaguoti į iššūkius ir atliepti geriausius vaiko interesus. Pagalbos šeimai centruose teikiama psichologo, nevyriausybinės organizacijos siūlo pagalbą ir kt. Visgi, pasitaiko krizių, dėl kurių vaikas pasišalina iš šeimos.
Dažniausiai pasigendama 12-14 metų paauglių. Yra atvejų, kai pabėgo 8-9 metų vaikai, tačiau jaunesnio amžiaus vaikų bėgimas labiau panašus į žaidimą, kai norima pasislėpti, kad jų ieškotų.
2022 m. buvo ieškoma 1938 vaikų, o 2023 m. tokio pobūdžio paieškų kiekis išaugo iki 2385. Pirmąjį šių metų pusmetį ieškota 1091 vaiko.