Vilniaus apygardos teismas šią savaitę baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje G. Kierui pateikti kaltinimai dėl tyčinio nužudymo – įtariama, kad beveik prieš keturis mėnesius vyras nužudė 44 metų Bagdononių kaimo gyventoją Bronislovą Aleškevičių.
Valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Tomas Čepelionis sako, kad prieš mirtį B. Aleškevičius patyrė dideles kančias, nes buvo daužomas metaliniu strypu – ekspertai nustatė, kad nukentėjusiam buvo suduoti ne mažiau kaip 35 smūgiai į įvairias kūno vietas.
Anot prokuroro, G. Kieras turėtų būti pripažintas kaltu dėl dešimčia metų vyresnio vyro tyčinio nužudymo kankinat – valstybinis kaltintojas įsitikinęs, kad kaltinamasis už grotų turi praleisti 12 metų. Ar tokiai jo pozicijai pritars baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, paaiškės po dviejų savaičių.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Trakų rajone, Bagdononių kaime gyvenęs B. Aleškevičius buvo nužudytas naktį iš praėjusių metų spalio 7 į 8 d. – vyrą mirtis ištiko dėl daugybinių kūno sužalojimų, kurie komplikavosi ūmiu nukraujavimu.
„Po visų sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo nuo kelių iki keliolikos minučių gyventi, nes tai – masyvus sužalojimas, o smūgiai buvo suduoti neilgai trukus vienas po kito“, – sakė byloje ekspertizę atlikusi teismo medicinos ekspertė.
Anot jos, B. Aleškevičiui ne mažiau kaip 35 smūgiai buvo suduoti į nugarą, sėdmenis, taip pat galvą, kurią vyras bandė apsaugoti rankomis. „Manome, kad trauminiai poveikiai padaryti tiek kojomis, tiek rankomis, tiek pailgos cilindro formos daiktu“, – pabrėžė ekspertė.
„Pailgos cilindro formos daiktas“, apie kurį kalbėjo specialistė, greičiausiai buvo metalinis strypas, kurį, įtariama, G. Kieras atsivežė į B. Aleškevičiaus tėvo sodybą. Šio strypo pareigūnams nepavyko rasti – įtariama, B. Aleškevičių nužudęs G. Kieras iš sodybos pasišalino, išsinešdamas ir žudymo įrankį.
O už grotų vyras pakliuvo ne iš karto – tirdami sunkų nusikaltimą kriminalistai iš pradžių sulaikė ir į areštinę uždarė du nužudytojo brolius. Netrukus jiems taip pat buvo pareikšti įtarimai, nors šie ir neigė kaltę ir aiškino, jog su brolio žūtimi niekaip nesusiję.
Tuo metu G. Kieras buvo sulaikytas gerokai vėliau – ieškodami galimo žudiko pareigūnai išanalizavo kitame ikiteisminiame tyrime užfiksuotus slapta darytus pokalbius. Vienas jų buvo labai svarbus ir net patvirtina, jog būtent G. Kieras galėjo nužudyti B. Aleškevičių.
„Galbūt padariau makruką“, – kalinių žargonu skambindamas broliui nužudymo naktį prisipažino G. Kieras. Makrukas – žmogžudystė.
Tuo metu G. Kieras neigia, kad yra kaltas dėl B. Aleškevičiaus nužudymo ir sako, kad nors ir buvo įsivėlęs į muštynes su nužudytuoju, tačiau esą ne savo noru ir sudavė smūgius gindamasis.
Kaltinamasis teisme sakė, kad tą naktį į B. Aleškevičiaus namus atvažiavo norėdamas pasiskolinti pinigų, tačiau vos tik užėjęs į namus buvo užpultas.
„Užėjau į namus, kalbėjausi su B. Aleškevičiaus broliu Marijanu, jis tuo metu darėsi valgyti, – sakė G. Kieras. – Aš net neatsimenu, kaip atsidūriau lauke, manau, kad man buvo suduota ir aš praradau sąmonę. O lauke, kiek atsimenu, vėl man metaliniu strypu buvo suduotas smūgis, aš tik gyniausi. Buvau šoko būsenoje, prisimenu, kaip ant manęs rėkė, kad man bus viskas, sakė, jog užmušiu... Ir aš tikrai galvojau, kad mane užmuš, todėl ėmiau bėgti kažkur laukais, per krūmus, ir išmečiau tą vamzdį, su kuriuo mane užpuolė.“
Tuo metu nužudytojo brolis Marijanas pareigūnams nurodė, kad G. Kieras, kuris kažkodėl prisistatydavo Antano vardu, atvažiavo grąžinti skolą, bet susistumdęs su B. Aleškevičiumi pareikalavo, kad tamsią naktį šis eitų kartu į lauką išsiaiškinti santykių.
„Užmušęs B. Aleškevičių kaltinamasis priėjo prie Marijano ir pareikalavo grąžinti pinigus, tarsi įsižeidęs, kad įvyko konfliktas“, – sakė prokuroras.
Jo teigimu, konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nužudymu įvyko dėl to, kad B. Aleškevičius neprašytam svečiui papriekaištavo, jog šis labai vėlai atvyko į namus ir trukdo ilsėtis garbaus amžiaus tėvui.
Pasak prokuroro, kalbėdamas apie savigyną didelę kriminalinę praeitį turintis G. Kieras bando sušvelninti savo atsakomybę. „Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nebuvo nuoširdus“, – pažymėjo valstybinį kaltinimą palaikantis T. Čepelionis.
Pasak jo, kaltinamojo atsakomybę lengvina „provokuojantis nukentėjusiojo elgesys“, o sunkina tai, kad nusikaltimą vyras padarė būdamas neblaivus – važiuodamas į Aleškevičių namus gėrė degtinę.
Prokuroras taip pat mano, kad G. Kieras turi būti nuteistas ne tik dėl tyčinio nužudymo, bet ir privalo nužudytojo tėvui atlyginti 5 tūkst. eurų neturtinę žalą. Be to, taip pat prašoma iš kaltinamojo priteisti daugiau kaip tūkstantį eurų už nužudytojo laidotuves.
Ar sutinka atlyginti šias išlaidas, G. Kieras teisme nesakė, tačiau kreipdamasis į teisėjus su paskutiniu žodžiu dar kartą pažymėjo, kad į Aleškevičių namus vyko pasiskolinti pinigų. „Man reikėjo vaikui ant pampersų, prašiau gražiai ir nepuldamas, negrasindamas, – sakė kaltinamasis. – Labai gailiuosi, kad taip nutiko, tikrai nesitikėjau, kad taip gali įvykti – norėčiau atsiprašyti nužudytojo artimųjų, nors žinau, kad jie man neatleis.“
G. Kieras anksčiau buvo teistas ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje – dar 2012 m. spalį jis buvo išvykęs į Lydsą, kur būdamas neblaivus užpuolė jam būstą turėjusį išnuomoti vyrą. Kai šis pareikalavo sumokėti avansą, G. Kieras ėmė vyrą spardyti, o paskui iš jo pagrobė piniginę su 500 svarų.