Balandžio 9 d. Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (PD) surengtas seminaras aktualia tema - „Prekybos žmonėmis strateginių bylų pristatymas". Į PD ir Lietuvos Caritas organizuotą renginį susirinko policijos, prokuratūros, teismų, Lietuvos Caritas ir kitų institucijų atstovai, tiriantys ir nagrinėjantys su prekyba žmonėmis susijusius nusikaltimus, padedantys nukentėjusiesiems tokiuose nusikaltimuose grįžti į visavertį gyvenimą.
Seminaro tikslas buvo įvardinti vis naujus iššūkius tiriant šiuos sudėtingus nusikaltimus, pasidalinti gerąja patirtimi, užmegzti ryšių, aptarti, ką, suvienijus jėgas, galima nuveikti šioje srityje, kaip palaikyti vieniems kitų iniciatyvas ir pan.
Vis naujos formos
Renginį pradėjęs Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas atkreipė dėmesį, kad prekyba žmonėmis įgyja vis naujų formų - šiandien susiduriame ne tik su prostitucija, bet ir su prekyba vaikais, prekyba vyrais prievartiniam vergiškam darbui ir kt.
„Tokia moderni vergija griauna mus pačius ir valstybę iš vidaus. Nepagarba žmogui toliau daugina nepagarbą. Pavyzdžiui, šalyse, kur prostitucija yra legali, smurto prieš šias moteris ne tik nemažėja, bet atvirkščiai - daugėja. Todėl prekybą žmonėmis reikėtų įvertinti ne tik teisėsaugos, bet ir bendražmogišku, vertybių aspektu", - įsitikinęs policijos kapelionas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Aurelijus Gutauskas, daugelį metų dirbantis su prekybos žmonėmis bylomis ir šią sritį kuruojantis LAT, akcentavo išskirtinę tokių bylų specifiką.
„Jei prieš kelerius metus dominavo prekyba suaugusiaisiais, tai pastaraisiais metais tampa aktuali prekyba vaikais (iki 18 metų).
Didžiąją dalį nukentėjusiųjų tokiose bylose sudaro nepilnametės merginos, išnaudojamos prostitucijai ar pornografijai.
Pastaruoju metu pastebima dar viena tokių nusikaltimų forma: nepilnamečiai vaikinai, užsiimantys kontaktinėmis sporto šakomis, vežami į kitas šalis (dažnai - į Didžiąją Britaniją) nelegalioms kovoms arba vagystėms daryti.
Kokios tokių nusikaltimų priežastys? Kaip ir kitų, susijusių su prekyba žmonėmis: nusikaltėliams užkimba socialiai pažeidžiami, augantys asocialiose šeimose nepilnamečiai. Žinoma, čia reikėtų kalbėti ir apie valstybės ekonomines problemas, šios srities švietimo stoką, lyčių lygias galimybes.
Kalbėti ne tik apie nusikaltimų baisumą, bet ir apie milžiniškus nusikaltėlių pelnus. Antai vienas toks veikėjas per pustrečių metų iš dviejų merginų išnaudojimo uždirbo milijoną!" - sakė A. Gutauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tokios bylos yra daugiaepizodės, labai nelengvai tiriamos, o nukentėjusiųjų liudijimas - itin sudėtingas.
Kalbėdamas apie problemas, dėk kurių prekeivių žmonėmis bylos stringa žemesnės instancijos teismuose, teisėjas akcentavo, kad kartais tokiais atvejais pernelyg sureikšminama jauno nukentėjusio žmogaus menama branda. „Teisėjai kartais pernelyg formaliai vertina amžiaus ribą, yra įsitikinę, kad 18 metų žmogus jau turėtų adekvačiai suvokti realybę. Deja, tų jaunuolių, ypač augančių asocialiose šeimose, socialinė branda gali gerokai atsilikti nuo normaliomis sąlygomis gyvenančių bendraamžių. O teisėjai, vertindami 18-mečių įtraukimą į nusikaltimus, susijusius su lytiniu išnaudojimu, tai traktuoja ne kaip prekybą vaikais, o kaip įtraukimą į prostituciją. Taip nesiimama įrodinėti sudėtingesnio nusikaltimo, o atsakomybė perkeliama pačiai aukai - „aštuoniolikmetė turėjo suvokti, ką daro".
Beje, prekeiviai žmonėmis, sėdę į teisiamųjų suolą, skundžiasi pernelyg griežtomis bausmėmis - už tokius nusikaltimus numatytas tik laisvės atėmimas. O aš įsitikinęs, kad tokie nusikaltėliai turi bausmę atlikti tik pataisos namuose arba kalėjime, ir tai veikia kaip prevencijos priemonė", - kalbėjo LAT teisėjas.
Daugėja nukentėjusių vyrų
Generalinės prokuratūros atstovas Arūnas Meška apžvelgė prekybos žmonėmis situaciją 2014-aisiais ir pagrindines tendencijas. A. Meška pritarė LAT teisėjo pozicijai, kad asmenų iki 18 metų sutikimas užsiimti prostitucija neturėtų būti argumentas, leidžiantis atsakomybę už nusikaltimą perkelti aukai, ir pabrėžė: būtina įvertinti nukentėjusių nepilnamečių socialinę padėtį - beveik visada tai padėtų įrodyti, jos vaikas, tapęs prekeivių žmonėmis auka, kito pasirinkimo neturėjo.
Prokuroras taip pat atkreipė dėmesį, kad daugėja tokių nusikaltimų aukų vyrų. Jei anksčiau dominavo prievartinis moterų išvežimas seksualiniam išnaudojimui, tai pastaraisiais metais užfiksuota daugiau atvejų, kai vyrai buvo išvežti į užsienį priverstiniam darbui arba nusikaltimams daryti.
„Šiuo metu baigiamos rengti ikiteisminio tyrimo specifikos prekybos žmonėmis bylose rekomendacijos. Jos turėtų būti labai naudingos tiriantiesiems tokias bylas", - tikisi Generalinės prokuratūros prokuroras.
Nusikaltimai latentiški, trūksta profesionalų
Prekybos žmonėmis ikiteisminių tyrimų problematiką ir gerąją praktiką apžvelgė Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Audrius Valeika.
Jis atkreipė dėmesį, kad nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, statistika pastaruosius septynerius metus gana stabili, ir tai rodo, jog čia esama latentinio nusikalstamumo. „Tokių nusikaltimų fiksuojama tik tiek, kiek apčiuopia patys tyrėjai, o pačios aukos į policiją nesikreipia, nes nesuvokia esančios aukos", - sakė LKPB pareigūnas.
A. Valeika įvardijo, kokių sunkumų kyla prekybos žmonėmis bylų tyrėjams.
„Policijos veiksmai atliekant tokių bylų ikiteisminį tyrimą labai svarbūs, todėl juos turėtų atlikti būtent šioje srityje besispecializuojantys pareigūnai.
Nepadeda tyrimui ir tai, kad pareigūnai dažnai keičiasi - dėl rotacijos, karjeros galimybių ir pan. Paprastai šioje srityje dirba patyrę profesionalai, tad reikia tik džiaugtis, kad jie daro karjerą. O tinkamai paruošti šiam darbui vis naujus pareigūnus - tikrai sudėtinga.
Sunkumų kyla ir dėl to, kad nukentėjusieji vengia bendradarbiauti su teisėsauga. Nusikaltimų aukoms sudėtinga psichologiškai atvykti į apklausas (o jų reikia ne vienos dviejų), kur aukos priverstos iš naujo susitikti su skriaudėjais. Tokiais atvejais labai naudingas glaudus teisėsaugos ir visuomeninių organizacijų ryšys.
Nelengva ir surinkti tokių nusikaltimų įrodymus kitose šalyse (kaip žinome, Lietuvoje įvykdoma labai menka dalis prekybos žmonėmis nusikaltimų), nes teisinės pagalbos prašyme sudėtinga detaliai aprašyti kiekvieną epizodą. Todėl, esant teisinės pagalbos prašymui, į konkrečią šalį turėtų vykti ir mūsų pareigūnai", - įsitikinęs A. Valeika.
Laukia ilgas darbas
Lietuvos Caritas atstovė iš Šiaulių Marytė Puidokienė kaip problemą įvardijo tai, kad daugeliu atvejų nukentėjusieji nuo prekeivių žmonėmis, grįžę į Lietuvą, atsisako bet kokios pagalbos ir bendradarbiavimo su teisėsauga. Tokiu atveju jų duomenis perduoti teisėsaugai neleistina. O, praėjus kiek laiko, nusikaltimų aukos jau norėtų ieškoti pagalbos, bet visai nežino, kur kreiptis. „Taip daugybė nukentėjusiųjų nuo prekeivių žmonėmis lieka be pagalbos apskritai, tad galbūt reikėtų lankstesnių sąlygų dėl informacijos teisėsaugai" - klausė M. Puidokienė.
Lietuvos Caritas ekspertas Algirdas Matonis dar kartą atkreipė dėmesį, kad reikia milžiniško įdirbio, jei norime, kad nukentėjusieji suprastų, jog teisėsauga ir visuomeninės organizacijos yra jų gelbėtojai. Ir tai turi būti ilgas bendras darbas, kurio nepadarysi priešokiais.
Panašias mintis išsakė iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Ramūnas Sarapas bei advokatas Dalius Povilius, teikiantis teisinę pagalbą prekybos žmonėmis bylose.