„Šiandien noriu tik vieno – nebebūti Jonaitiene, nebenoriu, kad prie mano kapo atėję žmonės sakytų, jog štai, čia, guli žudiko žmona“, – antradienį Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė 70 metų moteris.
Dar 1986 m. susituokę Jonaičiai pagaliau ryžosi pakeisti savo gyvenimus – pateikė prašymą nutraukti santuoką. Byloje nurodyta, kad ieškinį teismui pateikė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kalintis K. Jonaitis.
G. Jonaitienė sutinka su tokiu kol kas dar oficialaus sutuoktinio prašymu ir skyrybų procesą nagrinėjusio teisėjo Vlado Leono prašė tik vieno – kuo greičiau pakeisti jos pavardę. Tuo metu K. Jonaitis į teismo posėdį net nebuvo atvežtas – noro dalyvauti skyrybų procese nepareiškusiam garsiam kaliniui atstovavo advokatė.
Jeigu ne K. Jonaičio prašymas nutraukti santuoką, greičiausiai dar šią vasarą pareiškimą teismui būtų įteikusi ir G. Jonaitienė – esą anksčiau jo to negalėjo padaryti, nes neturėjo pinigų procesui pradėti, be to, vis nesusiruošdavo.
Viešumo vengianti G. Jonaitienė teigė, kad kol kas dar oficialus sutuoktinis sugriovė jai gyvenimą.
– Tai kodėl nusprendėte, kad teismas turėtų nutraukti santuoką? – DELFI paklausė G. Jonaitienės prieš posėdį.
– Nenoriu nieko bendro turėti su tuo žmogumi. Patikėkite, kai tik kur nueinu ir išgirsta mano pavardę, žmonių reakcija iš karto pasikeičia – tai ji, žudiko žmona. O juk man reikia ir dirbti, ir gyventi. Nenoriu būti prakeikta Jonaitiene.
Teismo prašysiu, kad man paliktų mano pirmojo vyro pavardę – Bžozovskaja. Pas mane yra du vaikai iš pirmosios santuokos, jie yra Bžozovskiai, kodėl turiu nešioti žudiko pavardę?
– Tačiau su šia pavarde Jūs gyvenote daug metų – teismo procesas, kuriame K. Jonaitis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, įvyko daugiau kaip prieš 10 metų...
– Neprisiruošiau tam, neturėjau pinigų... O tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą, labai neteisingai su manimi pasielgė – nieko aš nežinojau... Bet tikiu, kad jis žudė tas mergaites, jis ir prieš tai žmogų buvo nužudęs.
Žinote, aš tiek daug padariau K. Jonaičiui – ir ne dėl jo visa tai, tik dėl to, kad mane teismas nuteisė. Sutvarkiau visus dokumentus, kad jis gautų pensiją ir dabar Lukiškėse ją gauna. Galėjau to nedaryti, bet tai buvo kaip kerštas teismui, nes aš buvau nekalta.
– Ar lankote Lukiškėse kalintį savo vyrą?
– Oi, ne, tikrai ne. Kam man jis reikalingas? Aš ir taip daug atsikentėjau, nebenoriu jo net matyti.
Žinote, galėjau šių skyrybų palaukti ir iki vasaros, bet, suprantate, jam reikalingas seksas.
– Kam? K. Jonaičiui? Dabar?
– Taip. Jis negali be sekso, nors ir yra impotentas. Ir ką, aš eisiu pas jį į pasimatymą? Jis mane lies? Jis – visiškai impotentas, dar iki teismo tai buvo žinoma.
– Tai koks tada seksas, jeigu jis impotentas? Tik paliesti, pažiūrėti?
– Žinote... Mano buvo labai sunkus gyvenimas, o jis (K. Jonaitis) toks ramus, ūkiškas... Aš turėjau sodą, vaikai jau mokėsi, buvo sukūrę savo gyvenimus, buvau visai viena. O mano pirmasis vyras viską pragerdavo, o štai šitas – toks tvarkingas, viską į namus nešė, todėl pagavojau, na, kodėl man kartu negyventi? Jis tada dar nebuvo toks visiškas impotentas, o aš tokia vieniša, pagalvojau, bus gerai...
– Po teismų lankėte jį kalėjime, esu Jus matęs ir teisme, kai jis skundė Lukiškių pareigūnus dėl esą šių neteisėtų veiksmų. Vis dėlto, ilgai dar jį mylėjote?
– Ne, su juo jau seniai nebendrauju. Visiškai. Nenoriu prisiminti bandito, kuris mane traumavo. Noriu turėti tokią pavardę, kaip mano vaikai ir miręs vyras. Nenoriu, kad mane kas nors sietų su tuo žudiku Jonaičiu. Man reikia ramybės.
Noriu numirti ne kaip Jonaitienė, o Bžozovskaja. Taip bus geriau.
Skirtis panoro dar pernai
Daugiau G. Jonaitienė į klausimus neatsakinėjo – į teismą moterį atlydėjusi giminaitė prašė jos netraumuoti.
Sprendimą dėl Jonaičių santuokos nutraukimo teismas turėtų paskelbti kovo pradžioje – prireiks dar mėnesio, kol jis įsiteisės, todėl tik tuomet K. Jonaičio sutuoktinė oficialiai galės vadintis Bžozovskaja.
Jonaičiai išsiskirti nusprendė dar praėjusių metų pavasarį, tačiau net kelis kartus K. Jonaičio prašymai nebuvo tenkinami, nurodant jam papildyti savo pareiškimus. Galop teismas kaliniui pasiūlė kreiptis į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kad ieškinį teismui jam padėtų paruošti kvalifikuoti advokatai.
Teisėjai leido susitikti su žmona nematant prižiūrėtojams
Lukiškėse kalintis K. Jonaitis čia yra praleidęs jau daugiau kaip 10 metų. Nuteistasis yra gerai žinomas įkalinimo įstaigos administracijai, nes dažnai rašo skundus Kalėjimų departamentui ir teismui dėl kalinimo esą nežmoniškomis sąlygomis.
„Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija iš manęs tyčiojasi, siekia mane psichologiškai sugniuždyti, nevykdo savo pareigų“, – apie kerštą dėl rašomų skundų teismams ir Kalėjimų departamentui anksčiau teisme yra aiškinęs K. Jonaitis.
Griežčiausia bausme nuteistas K. Jonaitis šiandien tik vežamas į teismus turi vienintelę galimybę pamatyti besikeičiantį Vilnių. Pareigūnai juokauja, kad kai kurie nuteistieji būtent dėl to ir skundžiasi teismui – esą tai vienintelė galimybė bent trumpam ištrūkti iš kalėjimo vienutės.
Per metus po keletą skundų dėl esą neteisėtų įkalinimo įstaigos veiksmų Vilniaus apygardos administraciniam teismui parašantis K. Jonaitis pageidauja dalyvauti teismo posėdžiuose ir išsakyti savo poziciją. Kad į teismą būtų pristatytas pakelių maniakas, pageidauja ir patys teisėjai – nuteistasis skundus rašo ranka, todėl bylas nagrinėjantiems Temidės tarnams ne viską pavyksta įskaityti jo raštą. Į kai kuriuos posėdžius anksčiau atvykdavo ir K. Jonaičio žmona.
Tiesa, į sprendimų, kurie K. Jonaičiui dažniausiai būna nepalankūs, paskelbimus nuteistasis iš Lukiškių kalėjimo nepristatomas – taip taupomos valstybės lėšos.
Teismas iš dalies buvo patenkinęs K. Jonaičio skundą – jis siekė, kad būtų panaikintas kalėjimo direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo uždrausta nuteistajam pasimatyti su žmona nedalyvaujant įkalinimo įstaigos atstovui. Teismas konstatavo, kad tokią teisę nuteistasis turi.
Prižiūrėtojui vos neišdūrė akies
K. Jonaitis taip pat teismams skundžėsi, kad pareigūnai jį esą be pagrindo uždaro į laikino sulaikymo kamerą, atsisako išsiųsti skundus įvairioms instancijoms. Pakelių maniakas įsitikinęs, kad pareigūnai jo skundų įkalinimo įstaigos vadovybei net neregistruoja ir taip esą siekia išvengti atsakomybės už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą.
Pakelių maniakas prieš keletą metų buvo įtrauktas į linkusių užpulti pareigūnus įskaitą, nes nuvestas pas stomatologą užsipuolė prižiūrėtojus. Kai šie jį sutramdė, nuteistajam buvo nurodyta parašyti pasiaiškinimą.
Gavęs rašiklį kalinys bandė vienam prižiūrėtojui durti į krūtinę, o kitam – spyrė koja. Įkalinimo įstaigos darbuotojai buvo priversti panaudoti specialiąsias priemones – nuteistajam sudavė gumine lazda ir uždėjo antrankius.
Į kamerą nuvestas K. Jonaitis parašė skundą kalėjimo direktoriui – esą jį prižiūrėtojai „žiauriai“ sumušė. Nuteistojo skundas buvo pripažintas nepagrįstu, todėl kalinys skundėsi ir Kalėjimų departamentui. Ir vėl neigiamo atsakymo sulaukęs pakelių maniakas kreipėsi į teismą.
Teisme K. Jonaitis aiškino, kad keršydami už įvairius skundus pareigūnai jam „fabrikuoja“ bylas, tačiau šių teiginių negalėjo patvirtinti. Taip pat jis negalėjo pagrįsti, kodėl jam buvo padaryta neturtinė žala – iš valstybės kalinys prašė priteisti beveik 42 tūkst. Lt.
K. Jonaitis teisme iš pareigūnų siekė prisiteisti ir 120 Lt už esą prižiūrėtojų sudaužytą laikrodį „Vostok automatic”.
Prižiūrėtojus pakelių maniakas užsipuola ne pirmą kartą – prieš tai jis vienam pareigūnui rašikliu bandė išdurti akį.
„Gerbiamas teisėjau, po prižiūrėtojų vykdomų represijų esu priverstas vartoti vaistus nuo galvos skausmo, – viename teismo posėdyje yra sakęs maniakas. – Mano galvoje dabar ūžia kaip bičių avilyje, dažnai jaučiu adatų dūrius“.
Automobilius tranzuojančias merginas išžagindavo ir nužudydavo
Pakelių maniaku pramintas K. Jonaitis buvo sulaikytas 2001 metais. Paaiškėjo, kad vienoje sostinės bendrovių vairuotoju įsidarbinęs vyras sustodavo prie pakeleivingas mašinas stabdančių merginų.
2001 metų balandžio 21 dieną miške netoli Elektrėnų rasta žiauriai nužudyta 25 metų Vievio gyventoja Eglė V. Maždaug po mėnesio netoli kelio Vilnius–Kaunas aptiktas dingusios jonaviškės dvidešimtmetės Jurgitos Š. lavonas. Vėliau tose pačiose apylinkėse rastas 20 metų Gerdos Š. lavonas.
Teismas yra nustatęs, kad jaunas merginas K. Jonaitis sumušdavo, apsvaigindavo smūgiais į galvą ir išžagindavo. Kai kurios aukos prievartavimo metu jau buvo praradusios sąmonę. Vienai merginai buvo suduota kirvio pentimi į galvą.
Nuo kelyje Vilnius–Kaunas siautėjusio maniako pavyko išsigelbėti tik vienai merginai. K. Jonaitis yra teigęs, kad merginos sutikdavo su juo mylėtis savo noru, tačiau vėliau jį šantažuodavo, reikalaudamos pinigų.
Pareigūnai neatmeta versijos, kad K. Jonaitis galėjo nužudyti ir dar vieną merginą, tačiau jos kūnas nėra rastas, todėl kaltinimas dėl šio nusikaltimo vyriškiui nebuvo pareikštas.
Kartu su K. Jonaičiu į teisiamųjų suolą sėdo ir jo žmona, kaltinta vogtų daiktų įsigijimo. Jonaičių namuose buvo rasta nužudytų merginų rankinių, lūpų dažų, veidrodėlių.
Teisėjas įgavo šaltakraujo žudiko pasitikėjimą
K. Jonaitis už nužudymą kartą jau buvo teistas 1986 metais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu K. Jonaitis už Algimanto P. nužudymą buvo nuteistas kalėti 15 metų, tačiau 1997 metais prezidento vadovaujama Malonės komisija patenkino neigiamai charakterizuoto nuteistojo už nužudymą prašymą, ir jis pirma laiko išėjo į laisvę.
Apie K. Jonaičio gyvenimo vingius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Borkovskis yra parašęs knygą „Lizdų ardytojas“. P. Borkovskis yra tyręs ankstesnį nusikaltimą, todėl buvo įgavęs šaltakraujo žudiko pasitikėjimą.
Tiriant pakelių maniako nusikaltimus teisėjas ne kartą aplankė K. Jonaitį, kuris jam ir papasakojo apie merginų žudynes.