„Sperma ant nukentėjusiosios drabužių pateko po erekcijos man masturbuojantis“, – gindamasis garbės nedarančių kaltinimų teigė 41 metų P. Anuchinas.
Tai vienintelis nusikaltimas, kurį pripažino iškrypėlis – jis kategoriškai kratėsi kaltės dėl kitų jam pateiktų kaltinimų, aiškindamas, jog buvo nepagrįstai apkaltintas.
Tačiau tokią jo gynybinę poziciją paneigė prokurorai ir teisėjai – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, kad P. Anuchinui pagrįstai buvo inkriminuoti seksualiniai nusikaltimai, taip pat remiantis surinktais įrodymais jis pagrįstai buvo nuteistas kalėti 15 metų.
LAT teisėjų paskelbta nutartis, kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, yra galutinė ir neskundžiama – P. Anuchinas nuteistas dėl keturių išžaginimų ir dviejų seksualinių prievartavimų.
P. Anuchino padaryti nusikaltimai buvo atskleisti tik po 10 metų – tiek laiko tęsėsi įtariamojo paieškos. Tiesa, iškrypėlis nuo pareigūnų nesislapstė – jį teisėsaugininkai surado pataisos namuose, kuriuose P. Anuchinas atlikinėjo bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.
Praėjus 10 metų po įvykių nusikaltimų aukos vėl yra priverstos prisiminti tai, ką išgyveno vaikystėje ar paauglystėje – nustatyta, kad P. Anuchinas nusikaltimus įvykdė nuo 2002-ųjų gegužės iki 2003-iųjų lapkričio. Nustatyta, kad savo aukas jis prievartaudavo ir žagindavo Vilniaus rajone – įsisodinęs mergaites į automobilį vyras jas nusiveždavo į miško gilumą. Čia aukoms buvo grasinama – jeigu jos nevykdys jo reikalavimų, bus nužudytos.
P. Anuchinas veikė kaip iki gyvos galvos įkalintas seksualinis maniakas Kazys Jonaitis – paimdavo pavežėti tranzuojančias ar tiesiog pakeliu einančias mergaites. Jis po Vilniaus apylinkes važinėjo pilku „VW Passat“ markės automobiliu su automatine pavarų dėže, todėl Vilniaus rajono policijos komisariatas sutelkė visas įmanomas pajėgas nusikaltimus įvykdžiusio asmens paieškai – patikrino apie tūkstantį įtarimus sukėlusių asmenų, galėjusių padaryti tokio pobūdžio nusikaltimus, tūkstančius automobilių.
Pareigūnai išsiaiškino, kad P. Anuchinas, dirbdamas statybvietėse, važinėjo po Vilniaus rajono apylinkes – Marijampolio, Paberžės, Nemėžio, Juodšilių ir Sužionių seniūnijų teritorijas ir tykojo mažamečių ar nepilnamečių aukų dažniausiai tuo metu, kai jos iš mokyklos vienos eidavo į namus.
Kartą vieną mergaitę jis pasisiūlė pavežėti, tačiau šiai reikalingoje vietoje nesustojo – mergaitei bandant iššokti iš važiuojančio automobilio vyras grasino jai „suduoti kumščiu į snukį“, o paskui sugriebęs už rankos žasto ir užsukęs dešinę koją per kelio sąnarį, užrakino automobilio dureles bei prisegęs ją saugos diržu, pasuko automobiliu į miško keliuką, kur automobilyje liepė nukentėjusiajai pasirinkti – „arba jis ją bučiuoja ir bus seksas, arba ji turės jam čiulpti“.
„Jeigu neduosi, būsi paimta“, – P. Anuchinas grasino vienai mažametei.
Dar kita auka buvo išžaginta miške žiemą – ant sniego, o kita – automobilyje prie kažkokios fermos. Kai kurios aukos buvo sumuštos – visos nukentėjusiosios iki šiol nebuvo turėjusios lytinių santykių.
Nors ikiteisminio tyrimo pradžioje P. Anuchinas iš dalies pripažino jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau vėliau ėmė kategoriškai neigti kaltę. Savo skunde LAT jis aiškino, kad buvo nuteistas nepagrįstai, nes byloje nėra jokių jo kaltę grindžiančių įrodymų. Bylos dokumentus išanalizavęs iškrypėlis aiškino, kad ant mergaičių rasta sperma yra ne jo, o aukų parodymai dėl jo išvaizdos esą neatitinka jo realios išvaizdos ir amžiaus.
Tačiau tokie jo aiškinimai neįtikino nei prokurorų, nei teisėjų, Generalinės prokuratūros prokurorė teisme Jolita Urbelienė teigė, kad visų nukentėjusiųjų parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, jos net po daugelio metų sugebėjo detaliai apibūdinti ne tik prieš jas atliktus nusikalstamus veiksmus, bet ir juos atlikusio vyriškio išvaizdą, jo kalbą ir aprangą.
„Šioje byloje atpažinimas buvo atliekamas praėjus beveik dešimčiai metų po įvykio, per tokį laikotarpį žmogaus išvaizdoje įvyksta tam tikri pokyčiai“, – atremdama P. Anuchino teiginius prokurorė nurodė, jog nukentėjusiosioms buvo parodyta įtariamojo nuotrauka, kuri buvo daryta maždaug tuomet, kai buvo įvykdyti seksualiniai nusikaltimai.
„Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo P. Anuchino veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal baudžiamuosius įstatymus – pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis, prieš mažametes ir nepilnametes nukentėjusiąsias panaudodamas fizinį smurtą, joms grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pasinaudodamas nukentėjusiųjų bejėgiškomis būklėmis dėl mažametystės, prieš nukentėjusiųjų valią ir atimdamas jų galimybes pasipriešinti, jas išžagino ir seksualiai prievartavo“, – pabrėžė teismas.
Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą.