Kelios pardavėjos buvo pasidėjusios telefonus po prekystaliais ir kelioms minutėms buvo nuo jų pasitraukusios. Telefonai dingo.
Jau nieko nestebina, kai paaugliai atiminėja telefonus vieni iš kitų. Kartais būna grasinama peiliu ar smurtu, o dažnai ir to nereikia – telefonas paprasčiausiai nutraukiamas nuo kaklo.
Įlindęs į butą ar automobilį vagišius būtinai pavagia ir telefoną. O kiek telefonų pavogta nuo lauko kavinių staliukų, niekas nesuskaičiuos, nes ne visi nukentėjusieji kreipiasi į policiją.
Kur jie vėliau atsiduria, kaip juos realizuoja, policija žino, tačiau kovoti su tuo sekasi sunkiai.
Prieš kelerius metus buvo pradėta akcija, kurios metu policijos nuovadose telefonus pažymėdavo nematomais dažais, registruodavo jų numerius. Neteko girdėti, kad ši akcija būtų davusi naudos.
To neslepia ir Viešosios policijos prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius. Jis mano, jog registracija turi būti kompiuterizuota šalies masteliu, kad pareigūnas, aptikęs įtartiną telefoną, galėtų greitai nustatyti, kam jis priklauso, ar nebuvo pavogtas.
Telefonais prekiauja daug įstaigų, klesti prekyba iš rankų į rankas, per skelbimus. Kontroliuoti tokius kiekius telefonų kelių pareigūnų pastangų neužtenka.
K.Sinkevičius pridūrė, kad panaši situacija yra ir su dviračių registravimu. Telefonų ir kitų daiktų registracija nėra privaloma, tuo gali pasinaudoti tik savanoriai.
Esant tokiai situacijai, net suradus vogtą daiktą, šeimininkui nustatyti prireiks nemažai pastangų. Tyrėjai vagišius vis dėlto suranda, nors pagrobtus ar pavogtus telefonus – daug rečiau. Dažniausiai įtariamieji įkliūna, kai užstato vogtą telefoną lombarde.
Policija bandė uždrausti lombardams naktimis priiminėti telefonus, tačiau pavyko pasiekti tik, kad nepriiminėtų juvelyrinių dirbinių ir tauriųjų metalų.
Prognozuojama, kad kaip ir kasmet prasidėjus mokslo metams telefonų vagysčių padaugės. Dabar mobiliuosius telefonus turi net darželinukai, o neturinčius telefono moksleivių vargu ar rastum. Nenuostabu, kad einantys iš mokyklos ar per pertraukas skambinėjantys mokiniai tampa lengvomis plėšikų aukomis.
Prevencijos skyriaus pareigūnai ne kartą aiškino, kaip išvengti telefonų vagysčių bei plėšimų. Pagrindinis patarimas – nedemonstruoti telefono, neskambinti juo einat gatve, neduoti nepažįstamiems, net jei tie labai prašo.
Dabartiniu metu vaikai praranda net labai brangius telefonus, kartais dėl jų būna sužalojami fiziškai, patiria psichologines traumas. Apie gresiančius pavojus moksleiviams nuolat turėtų priminti tėvai ir pedagogai.