Tačiau prieš imdamiesi juodo darbo jie iš grupuotės vadeivos sulaukė įspėjimo – nors ir kvepia labai dideliais pinigais, geriau A. Mišeikio neliesti, nes jis esą yra dabar jau buvusio sostinės mero Artūro Zuoko žmogus.
„Jis mums pasakė, kad geriau A. Mišeikį palikti ramybėje, nes šis yra susijęs su kažkokiu Zuoku ir mums gali blogai baigtis“, – pareiškė nusikaltime dalyvavęs, tačiau su policijos pareigūnais bendradarbiauti sutikęs vienas grupuotės narių.
Jam antrino ir kitas valstybės saugomas liudytojas: „Mūsų vadeiva apie šį pagrobimą viską žinojo ir mums pasiūlė gerai prieš tai pagalvoti, nes A. Mišeikis yra A. Zuoko žmogus.“
Kaip ir kodėl buvo suplanuotas „Belmonto“ direktoriaus pagrobimas, kiek buvo ketinama iš jo pagrobti pinigų, ketvirtadienį aiškinosi Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis vadinamosios senosios „Udavų“ („Smauglių“) grupuotės, kurią pareigūnai praminė „Mokesčių inspekcija“, bylą.
Vilniaus apygardos prokuratūros kaltinimų dėl A. Mišeikio pagrobimo sulaukė grupuotės vadeivomis įvardijami Ričardas Simonaitis, pravarde Proška, ir Jaroslavas Vedrickis, pravarde Karbonadas, bei nusikalstamam susivienijimui priklausę Andžejus Kirkevičius, Stanislavas Oleškevičius ir Jevgenijus Fomčenka.
Dėl dalyvavimo pagrobiant verslininką nuo baudžiamosios atsakomybės pareigūnai atleido tris grupuotės narius – jie sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais ir jiems padėjo atskleisti vis labiau Vilniuje įsitvirtinti bandžiusio nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus. Būtent šie trys liudytojai geriausiai atskleidė, kaip buvo suplanuotas A. Mišeikio pagrobimas.
Tuo metu pats verslininkas nepanoro teisme akis į akį susitikti su vyrais, kurie ketino iš jo pagrobti visus pinigus. Baudžiamąją bylą nagrinėjantiems teisėjams A. Mišeikis atsiuntė laišką, kuriame nurodė, kad prieš pagrobimą jam niekas negrasino, nieko apie nusikaltimą nežino ir niekam dėl to neturi pretenzijų.
Tiesa, nusikaltėlių auka turėjęs tapti verslininkas pripažino, kad nuo jo automobilio buvo pagrobti valstybiniai numeriai, kuriais vėliau jam turėjo būti paspęsti spąstai, taip pat ant automobilio dugno buvo slapta įmontuota sekimo įranga.
„Aš namuose pinigų nelaikau“, – pareigūnams nurodė A. Mišeikis.
Pagrobę ketino nuvežti į mišką prie Rokantiškių kapinių
„Belmonto“ direktoriaus pagrobimą nusikalstamo susivienijimo nariai suplanavo dar 2011-ųjų gruodį – kaip teigė vienas valstybės saugomas liudytojas, apie verslininką, disponuojantį labai didelėmis pinigų sumomis, jam pranešė vienas gaujos vadeivų J. Vedrickis.
Kadangi grupuotės nariams tuo metu nebuvo pavykę apiplėšti vieno Panevėžio verslininko, kuri prekiavo aukso dirbiniais, šie kaip tik tuo metu ieškojo naujos aukos. A. Mišeikis jiems labai tiko, nes visi buvo girdėję istoriją, kaip kartą neblaivus verslininkas padarė avariją ir iš jos paspruko pagriebęs maišelį. Jame esą buvo milijonas litų.
Kad A. Mišeikis tikrai valdo dideles pinigų sumas, netrukus išsiaiškino dar kitas grupuotės narys. Susitikę jie ėmė ruoštis verslininko pagrobimui – iš pradžių buvo nutarta surinkti visą įmanomą informaciją apie tai, kur jis leidžia laiką, gyvena, su kuo bendrauja ir t. t.
Kadangi A. Mišeikis dažnai būdavo „Belmonte“, vyrai ne kartą čia buvo atvykę, jie taip pat lankėsi ir kavinėje prie Prezidentūros, kuriai taip pat vadovauja verslininkas. Čia jie ketino į A. Mišeikio automobilį įmontuoti sekimo įrangą, tačiau išsigando – kavinės teritorija buvo filmuojama vaizdo kameromis.
„Tada nutarėme GPS į automobilį įmontuoti tada, kai šis bus prie namų“, – sakė vienas liudytojų. Planui pavykus grupuotės nariams buvo gerokai lengviau – jie galėjo sekti bene kiekvieną savo aukos žingsnį.
„Paskui mums kilo planas, kaip jį pagrobti – nutarėme nuo automobilio nuimti valstybinius numerius ir juos padėti prie kelio, kai šis iš darbo važiuos į namus, – pasakojo liudytojas. – Pamatęs savo numerius A. Mišeikis turėjo sustoti ir juos pasiimti, o mes tada planavome jį pagrobti.“
Pagrobtas A. Mišeikis būtų persodintas į kitą automobilį ir miško takais būtų nuvežtas į atokią vietą už Rokantiškių kapinių. Kad nematytų kelio, verslininkui ant galvos turėjo būti uždėtas juodos spalvos maišas, be to, kaltinamieji iš anksto pasiruošė ir kaukes, antrankius, virvę. Nusikaltimo vietoje jie planavo papurkšti amoniako, kad vėliau pareigūnams nepavyktų paimti nusikaltėlių kvapo pėdsakų.
Tačiau nužudyti A. Mišeikio kaltinamieji esą neketino – jie planavo, kad išsigandęs verslininkas greitai pasakys savo namo signalizacijos ir seifo kodus.
Po pagrobimo kiekvienam žadėjo po pusę milijono
„Gavę pinigus mes jį būtume paleidę“, – sakė nusikaltime dalyvavę valstybės saugomi liudytojai.
Iš anksto suplanuoto plano grupuotės nariams nepavyko įgyvendinti – tuo metu su pareigūnais jau bendradarbiavo vienas jos narių, kuris ir atskleidė, kad yra suplanuotas A. Mišeikio pagrobimas. Iš verslininko turtą ketinę prievartauti grupuotės nariai buvo sulaikyti, kai važiavo į vietą, kurioje jie turėjo savo auką pagrobti.
„Aš žinojau, kad jie bus sulaikyti, todėl pasiūliau važiuoti kitu keliu – kad kiltų kuo mažiau pavojų sulaikymo metu“, – sakė saugomas liudytojas. Jis taip pat nurodė, kad bendradarbiaudamas su pareigūnais įrašinėjo visus pokalbius, kurių metu buvo aptarinėjamas A. Mišeikio pagrobimas.
Pasak grupuotės narių, verslininko pagrobime turėjo dalyvauti ir J. Vedrickis, tačiau jis išvakarėse persigalvojo ir nurodė, jog negalės. Taip, anot liudytojų, jis elgdavosi gana dažnai.
Jeigu būtų pavykę iš A. Mišeikio išvilioti pinigus, grupuotės nariai juos būtų pasidalinę po lygiai. Žinoma, ir po 10 proc. būtų sumokėję grupuotės lyderiams.
„Man žadėjo, kad po pagrobimo kiekvienas gausime po pusę milijono“, – teisme prisipažino kaltę dėl dalyvavimo nusikaltime pripažįstantis J. Fomčenka. Jis pažymėjo, kad konkretaus nusikaltimo organizatoriaus nebuvo: „Niekas nerodė iniciatyvos, susitikę mes tylėdavome, paskui kažkaip spontaniškai gaudavosi – vienas vieną pasiūlydavo, kitas – kitą.“
Kad ketino dalyvauti pagrobiant A. Mišeikį, teisme pripažino iš S. Oleškevičius, tačiau jis tikino, jog ketino tik stebėti aplinką, ar niekas neatvažiuoja. Iš dalies kaltę dėl verslininko pagrobimo pripažino ir A. Kirkevičius, tačiau jis tikino, kad vienas valstybės saugomų liudytojų jo paprašė padėti iš verslininko išreikalauti 30 tūkst. Lt skolą.
„Mes jį tik turėjome pagąsdinti, nebuvo jokių kalbų apie apiplėšimą ar nužudymą“, – sakė jis.
Tuo metu vienas grupuotės lyderių J. Vedrickis teisme kategoriškai kratėsi kaltės. „Aš nieko nežinau ir neįsivaizduoju, nepažinojau A. Mišeikio“, – sakė jis. Paklaustas, kodėl liudytojai kalba kitaip, kaltinamasis tepasakė, kad šie tenori jį apkaltinti nebūtais dalykais.
Kad nieko nežinojo apie planuojamą verslininko pagrobimą, tikino ir R. Simonaitis. „Apie tai sužinojau tik policijos komisariate, į tokius dalykus tikrai niekada nesivelčiau“, – tikino jis.