Delfi jau rašė, kad tranzitinis traukinys „Maskva–Kaliningradas“ pervažoje trenkėsi į „Audi Q5“. Automobilis buvo nustumtas maždaug pusę kilometro, o iš nuolaužų išvaduotiems 2 vyrams, gimusiems 1981 m., padėti niekas jau nebegalėjo.
Po tragedijos socialiniuose tinkluose kilo gyventojų pyktis, jie jau seniai bijojo važiuoti per šią pervažą, nes nesijaučia saugūs.
„Kol tu nepatenki ant bėgių, tu negali pamatyti atvažiuojančio traukinio“, – Delfi sakė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Pasak jo, atvažiuojantį traukinį pamatyti sudėtinga tapo po to, kai įrengti nuo triukšmo apsaugoti skirti barjerai. Be to, vienintelis saugumo elementas kertant pervažą yra šviesoforas, neįrengtos net užkardos.
Susidūrimo nebuvo įmanoma išvengti
Meras sakė ne kartą kėlęs pervažų Kazlų Rūdoje saugumo klausimą, tačiau išgirstas nebuvo. Lietuvos geležinkeliai (LG) patvirtino, kad dėl to į juos išties kreiptasi. Tačiau įmonės atstovo Gedimino Petrausko perduotame komentare nurodoma, kad papildomos saugumo priemonės esą nebūtų padėję išvengti tragedijos.
„Mūsų turimais duomenimis, eismo įvykio metu Kazlų Rūdos pervažoje įrengti signalizacijos įrenginiai veikė tvarkingai. Automobilis kurį laiką pastovėjęs prie kelio ženklo STOP, netikėtai išvažiavo prieš pat atvažiuojantį traukinį, todėl susidūrimo išvengti nebuvo įmanoma. Eismo įvykio metu žuvo automobilio vairuotojas ir keleivis. Reiškiame nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems dėl skaudžios netekties. Avarijos metu apgadintas ir lokomotyvas, kuris kelionės toliau tęsti nebegalėjo. Taip pat apgadinta geležinkelio infrastruktūra, sutrikdytas geležinkelių transporto eismas geležinkelio linijoje“, – rašoma atsakyme į Delfi klausimus dėl įvykio.
Priduriama, kad dabar atsakingos institucijos atlieka tyrimus dėl tragedijos, o po jų bus sprendžiama ką daryti.
„Remiantis tiek savo vidinio tyrimo, tiek atsakingų institucijų atliktų tyrimų rezultatais, esant poreikiui, įvertinsime papildomus sprendimus dėl saugaus eismo užtikrinimo tiek Kazlų Rūdos, tiek ir kompleksiškai kitose geležinkelio pervažose“, – nurodoma atsakyme.
Pokyčiai neplanuoti
Visgi LG atstovai atmeta kritiką, kad Kazlų Rūdos pervaža – probleminė, papildomų saugumo priemonių čia planuojama diegti nebuvo.
„Viešojoje geležinkelio infrastruktūroje šiuo metu naudojamos 526 geležinkelio pervažos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ įgyvendina projektus, kurie didina traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismo saugumą pervažose. Iki 2023 metų pabaigos planuojama modernizuoti 37 prioritetines pervažas. Jose atnaujinama pervažų signalizacijos įranga, įrengiami užtvarai, vaizdo stebėjimo kameros ir kitos saugumo priemonės. Taip pat šiuo metu vyksta dviejų lygių pervažų statybos Vilniuje ir Vievyje, kasmet organizuojamos šviečiamosios ir prevencinės akcijos pervažose. Tokių akcijų tikslas – supažindinti eismo dalyvius su pavojais kertant geležinkelio kelius bei didinant jų saugos sąmoningumo lygį. Eismo saugumą didinantys projektai ir toliau bus tęsiami.
Be vykdomos nuolatinės geležinkelio pervažų priežiūros, kasmet balandžio-birželio mėnesiais atliekama pervažų techninė apžiūra, kurioje kviečiami dalyvauti policijos, automobilių kelius prižiūrinčios įmonės, automobilių kelio savininko ir savivaldybės atstovai. Ši specialiai sudaryta komisija vertina pervažų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams, teikia siūlymus dėl pervažų įrengimo, panaikinimo, modernizavimo ar rekonstrukcijos numatant reikalingas technines priemones. Kazlų Rūdos pervažoje yra įrengta pervažos signalizacijos sistema, kuri nutraukia kelių transporto eismą link pervažos artėjant geležinkelio riedmenims, taip pat įrengtas STOP kelio ženklas, užtikrinantis, kad visi geležinkelio pervažos naudotojai sustotų prie pervažos ir įvertinę aplinkybes saugiai ją kirstų. Šalia minėtos pervažos esančios triukšmo slopinimo sienutės elementai skaidrūs, kad būtų užtikrintas papildomas matomumas eismo dalyviams. Šių metų balandžio mėn. komisija atliko minėtos pervažos techninę apžiūrą, bet nepateikė papildomų siūlymų, kurie užtikrintų didesnį saugumą pervažoje. Marijampolės regione esančios visos pervažos taip pat buvo vertintos specialios komisijos. Iki 2023 metų pabaigos Marijampolės regione numatyta modernizuoti 3 pervažas. Tarp šių trijų pervažų nepatenka pervaža, kurioje įvyko avarija“, – nurodoma LG komentare.
Pasak įmonės, susitikimuose su Kazlų Rūdos savivaldybės atstovais buvo kalbama ir dėl galimybės modernizuoti mieste esančias pervažas. Kasmet atnaujinamas pavojingiausių šalies pervažų reitingas, kuriuo remiantis ir atsižvelgiant į finansines galimybes diegiamos saugumo priemonės pervažose. Sudarant tokį reitingą vertinami tokie kriterijai: automobilių eismo intensyvumas, uždarytai pervažai tenkantis automobilių skaičius, traukinio matomumas, maksimalus leistinas greitis, esamos dabartinės saugos priemonės ir pan.
Primena saugumo taisykles
LG primena, kad geležinkelio pervažose per metus fiksuojama virš 600 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų ir apie 10 eismo įvykių, iš kurių 2-3 baigiasi mirtimi ar sunkiais sužalojimais.
Traukinio svoris gali siekti virš 6 tūkst. tonų (palyginimui automobilio vidutinis svoris apie 2 tonas), o sustojimo kelias iki 1 km arba beveik 9-ios futbolo aikštės. Todėl išgelbėti ne vieną gyvybę gali visame pasaulyje geležinkelio kirtimą vienijanti bendra taisyklė: sustok, apsižvalgyk, klausyk.
Dar viena svarbi taisyklė – visada duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei. Būtina sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą. Jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vienas raudonas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą per geležinkelio pervažą, o baltas mirksintis signalas leidžia važiuoti įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos nevažiuoja traukinys.
Gyventojų pyktis
Delfi jau pirmadienį rašė, kad prieš maždaug 7 metus, vykdant „Rail Baltica“ projektą, Kazlų Rūdoje sumontuoti garsą izoliuojantys barjerai, taip siekiant užtikrinti gyventojų ramybę. Tačiau jie pastatyti taip arti bėgių, kad ženkliai apriboja galimybes pamatyti artėjantį traukinį.
„Visada su baime važiuoju pro ten, nes nežinai, kas gali laukti tavęs, kad ir kaip atsargiai bevažiuotum“, – taip šią vietą socialiniuose tinkluose įvertino viena vairuotoja.
Gyventojai siūlo ir aiškius sprendimus, ką reiktų daryti, kad situaciją keistųsi. Jie stebisi, kad net kai kuriuose atokesniuose kaimuose pervažose įrengti nuleidžiami užkardos. O čia miestas, 4 vėžės, o vienintelė saugumo priemonė – šviesoforas.
„Tokio didelio apkrovimo pervaža privalo būti kontroliuojama užtvaru, arba eismas vykdomas ją kertant viaduku. Kiek dar gyvybių reikės paaukoti, kad imtųsi tai spręsti?“ – svarstė kitas Kazlų Rūdiškis.
Miesto meras Delfi tvirtino, kad visa tai jam ne tik nėra naujiena, pasak jo, nesaugios pervažos problema ne kartą kelta susitikimuose su atsakingomis institucijomis.
„Ne vieną kartą buvo kreiptasi, ne vieną kartą tai buvo akcentuota susitikimuose su Lietuvos geležinkeliais, diskutuojant apie naują vėžę, apie senosios rekonstrukciją, buvo akcentuojama, kad nė viena pervaža neatitinka šiuolaikinių sprendinių.
Reikia arba dviejų lygių pervažos su tuneliu, arba dviejų lygių pervažos su viaduku per geležinkelį, kaip tai daroma kituose Lietuvos miestuose, kaip buvo per 6 metus padaryta Marijampolėje“, – kalbėjo M. Varaška.
Pašnekovas žadėjo, kad planuoja kreiptis dėl saugumo auditų, o tada žiūrės, ką šįkart pasakys institucijos, turinčios užtikrinti eismo saugumą.
„Ar ta pervaža dar gali būti toliau naudojama? Ten turime vieną saugumo lygį – šviesoforą. Kitos saugumo priemonės, STOP ženklas visiškai neefektyvus. Sustojus toje vietoje per užtvarus nematai artėjančių traukinių, turime tik vieno saugumo lygio pervažą ir klausimas, ar tokia pervaža gali būti naudojama. Lygiai tokia pati situacija yra kitoje pervažoje, lygiai tokia pati. Užtvarai yra pastatyti prie pat bėgių ir tol, kol tu nepatenki ant bėgių, negali pamatyti, ar neatvažiuoja traukinys, jei, pavyzdžiui, nesuveikia pervažos saugumo mechanizmas“, – komentavo jis.