„Manau, kad A. Ūsui pripažinti kaltinimų pagrįstumą vien tik mergaitės parodymais nėra teisinio pagrindo, todėl prašau pripažinti, kad A. Ūsas nepadarė Baudžiamojo kodekso (BK) 153 str. numatytos nusikalstamos veikos dėl mažamečio asmens tvirkinimo, priimant išteisinamąjį nuosprendį“, – teisme sakė prokuroras.
Su tokia prokuratūros pozicija nesutinka Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovė Alina Masel, teismo prašanti nutraukti bylą tik dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti.
Kitokios pozicijos laikėsi VTAT atstovaujanti mažametės mergaitės atstovė advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė, įsitikinusi, kad A. Ūsui pareikšti kaltinimai pasitvirtino ir teisėjų kolegijos prašė kaltinamąjį pripažinti kaltu.
„Stebina prokuroro nuomonė, jog nebuvo nustatyti konkretūs tvirkinamieji veiksmai mergaitės atžvilgiu, – sakė advokatė. – Visada tikėjau ir tikiu teisingumu, todėl teismo prašau teisingumo mano atstovaujamai mažametei mergaitei, – pripažįstant A. Ūsą kaltu ir nutraukiant bylą“.
Atsižvelgdamas į tai, kad trys liudytojai teisme galimai davė melagingus parodymus, valstybinis kaltintojas teismo prašo pradėti ikiteisminius tyrimus D. Kedžio tėvui Vytautui Kedžiui, pasakojusiam, jog L. Stankūnaitės tėvų namuose matė tik su trumpikėmis vaikščiojusį A. Ūsą, apie vyndėmę ant A. Ūso lyties organo prabilusiai Laimai Bloznytei-Plešnienei bei D. Kedžių kaimynei Olgai Girdauskienei, kalbėjusiai apie tvirkintą mergaitę.
Teisėjai Audrius Cininas, Aušra Valinskienė ir Ovidijus Ramanauskas nuosprendį šioje byloje turėtų paskelbti lapkričio 30 d.
Mergaitės teismas neapklaus - ji patirtų naują traumą
Vadinamąją pedofilijos bylą nagrinėjantis teismas nusprendė nepatenkinti mažametės mergaitės motinos L. Stankūnaitės prašymo ir teisme papildomai neapklaus jos dukros. Tokį sprendimą teismas priėmė remdamasis psichologų išvada – su mergaite bendravę specialistai nurodė, kad tokia apklausa mergaitę tik papildomai traumuotų, be to, neduotų naudos.
Prašymą apklausti nukentėjusiąją L. Stankūnaitė teismui perdavė raštu, tačiau tokiai jos pozicijai nepritarė Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai. Neviešame teismo posėdyje jie pateikė psichologų pažymą apie dabartinį mergaitės gyvenimą.
Šiame rašte teigiama, kad psichologai su mergaite susitiko penkis kartus, šių susitikimų metu nebuvo tiriamas nei mažametės seksualizuotas elgesys, nei galimos seksualinės prievartos požymiai. Ekspertai neslėpė, kad specialiai neklausinėjo mergaitės apie prievartą – svarbu, kad vaikas užsimirštų. Pati mergaitė apie prievartą net neužsimindavo.
Pasak psichologų, kadangi mergaitė gyveno Kedžių namuose, o praeities įvykiai persidengę dabartimi, papildoma apklausa gali pakartotinai ją tik traumuoti.
Mergaitės motinos L. Stankūnaitės teismui atsiųstame rašte taip pat buvo prašoma atlikti mažametės ginekologinę ekspertizę, nes ją globojusi D. Kedžio sesuo Neringa Venckienė ne kartą yra pareiškusi, jog mergaitė buvo seksualiai prievartauta.
Teismas tokiam prašymui nepritarė - A. Ūsui nėra pateikti kaltinimai dėl prievartavimo ar išžaginimo. Be to, teismas pažymėjo, kad mergaitės motina byloje nėra proceso dalyvė - jai atstovauja Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai.
Prokuroras įsitikinęs, kad A.Ūsas nebuvo pedofilas
A. Ūso byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Egidijus Motiejūnas teisme teigė, kad pagrindiniai kaltinamąjį kaltinantys duomenys yra D. Kedžio, jo tėvų, sesers ir kaimynės apklausos bei teismo medicinos ekspertų išvados.
„Pagrindinis įrodymas tokio pobūdžio bylose – nusikaltimo auka“, – pažymėjo prokuroras, tačiau tuo pačiu pabrėžė, jog šioje byloje pripažinti kaltinimų pagrįstumą tik mergaitės parodymais nėra teisinio pagrindo.
Išanalizavęs mergaitės parodymus prokuroras teigė, kad taip ir nepavyko konkretizuoti, kaip mergaitė buvo laižoma ir, ar apskritai buvo laižoma. Prokuroras teisme citavo įvairių ekspertų išvadas, kuriose nurodytas realia patirtimi grįstas patirtos seksualinės prievartos apibūdinimas, tačiau, pasak kaltintojo, nėra galimybės nustatyti, kada ji tą prievartą patyrė – tai galėjo būti dėl aplinkinių poveikio, kalbų, vertinimų.
Pasak prokuroro, nėra galimybės nustatyti, kokiu laipsniu toks poveikis pasireiškė mergaitei.
„Nėra duomenų, kad A. Ūsas būtų pastebėtas keistai elgiantis su vaikais, kad būtų padidintas noras su jais bendrauti, nėra duomenų, jog jis būtų likęs su mergaite vienas“, – aiškino E. Motiejūnas.
Kaltintojo teigimu, didelę žalą mergaitei padarė jos tėvas D. Kedys, versdamas prieš kamerą pasakoti apie tariamą prievartą. „Mergaitė buvo nuolat klausinėjama tėvo pateikiant tuos pačius, įtaigius klausimus“, – sakė jis.
Prokuroras pabrėžė, kad ekspertai yra nustatę, jog nuolat apie seksualinę prievartą klausinėjamam vaikui gali būti daromas neigiamas poveikis.
„Jeigu vaikas buvo prievartaujamas, tai priminimas ir vertimas prisiminti įvykį iš naujo, gali trikdyti vaiko raidą, didinti kaltės jausmą, – sakė jis. – Be to, didėja prisiminimų iškraipymo tikimybė, gali atsirasti naujų detalių, kurių nebuvo. Tačiau jeigu nebuvo prievartos, o užduodami įtaigūs ir netinkami klausimai, kai yra užkoduotas atsakymas, tai vaikas gali atsakyti taip, kokio atsakymo yra tikimasi, sukuriant istoriją, kuria jis tiki. Tai gali sukelti tokias pasekmes, kaip ir realiai išgyventa trauma“.
Pasak prokuroro, su mergaite ilgą laiką buvo kalbama apie seksualinius veiksmus ir seksualinę prievartą, tuo įtakojant jos seksualinę patirtį.
„Kaip matome, su kiekvienu filmavimu pasipildo pasakojimai naujomis aplinkybėmis“, – E. Motiejūnas pažymėjo, kad D. Kedys, darydamas įrašą ir viešai jį išplatindamas, tikrai nedemonstravo noro kovoti už mergaitės interesus, juoba kad įrašai buvo padaryti praėjus metams nuo to laiko, kai A. Ūsui buvo pareikšti įtarimai. Be to, prokuroro teigimu, įrašai buvo sumontuoti.
Valstybinis kaltintojas pabrėžė, kad mergaitė iš pradžių kalbėjo, jog ją bei pusseserę esą taip pat prievartavo vyrai Jonas ir Aidas, tačiau tai buvo paneigta. Neatitiko tikrovės ir tai, kad ji lankėsi viešbutyje „Baltosios burės“ ar kad patyrė prievartą per krikštynas.
„D. Kedžio darytų apklausų duomenys ženkliai skiriasi nuo psichologų atliktų jos apklausų“, – prokuroras taip pat pažymėjo, kad apie mergaitės pasakotas aplinkybes nieko nebuvo girdėję jokie kiti asmenys, su kuriais bendravo mergaitė – ir darželio auklėtojai, ir gydytojai, ir L. Stankūnaitės artimieji.
„Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą L. Stankūnaitės atžvilgiu nėra jokių duomenų, kad ji pelnėsi iš dukros seksualinio išnaudojimo ar sudarė sąlygas seksualiai išnaudoti dukrą, – sakė prokuroras. – Byloje nustatyta priešingai – motina mergaitę mylėjo. Taip pat nustatytas D. Kedžio, o ne L. Stankūnaitės nederamas elgesys mergaitės atžvilgiu“.
Pasak kaltintojo, pasitvirtino L. Stankūnaitės iškelta versija, kad A. Ūsas buvo apkaltintas pedofilija tik iš keršto – už tai, jog motinai padėjo kovoti dėl mergaitės.
VTAT atstovė: mergaitės aplinka padarė viską, kad įvykis išgarsėtų ir kad jį nustatyti būtų kuo sunkiau
Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovė A. Masel teisme pareiškė, kad mažametė patyrė seksualinę prievartą, tačiau su apgailestavimu pažymėjo, jog nepavyko nustatyti, kur ir kada tai įvyko bei kas ją panaudojo.
Pasak jos, ekspertai savo išvadose nurodė, kad mergaitė nėra linkusi fantazuoti, tačiau ji nėra laisva nuo suaugusiųjų įtakos ir poveikio. Savivaldybės teisininkė mano, kad A. Ūso veiksmuose galėjo būti nusikalstamos veikos požymių, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesugebėjo surinkti įrodymų.
„Prokurorai nedėjo tinkamų pastangų įrodyti, kad kaltinamasis yra dėl to kaltas“, – teigė A. Masel.
VTAT atstovės teigimu, nuo pat tyrimo pradžios nebuvo siekta, kad mažametės mergaitės apklausa būtų atlikta kvalifikuotai, o ikiteisminis tyrimas truktų kuo trumpiau.
„Nebuvo imtasi priemonių, kad mergaitei nebūtų daroma įtaka – mažametę supusi aplinka padarė viską, kad įvykis išgarsėtų ir kad jį nustatyti būtų kuo sunkiau“, – A. Masel stebėjosi mergaitės tėvo elgesiu, kai jis nufilmavo savo dukrą ir įrašą išplatino viešai.
VTAT atstovė teisme pabrėžė, kad gindama mažametę mergaitę yra priversta išsakyti savo poziciją, nors ji kai kam gali būti ir labai nemaloni.
„Šioje byloje mergaitės tvirkinimo faktas nėra paneigtas, teisingumo šioje byloje įgyvendinimą reikštų formuluotė, kad byloje nesirinkta pakankamai įrodymų šiam kaltinimui pagrįsti“, – A. Masel neslėpė, kad nesiekia A. Ūso paversti „vaikų gynėju“.
Mažametės advokatė: mergaitės pasakojimuose vaizduojama realia patirtimi pagrįsta prievarta
Kitokios pozicijos laikėsi VTAT atstovaujanti advokatė J. T. Litvinskienė, įsitikinusi, kad A. Ūsui pareikšti kaltinimai pasitvirtino ir teisėjų kolegijos prašė kaltinamąjį pripažinti kaltu.
„Stebina prokuroro nuomonė, jog nebuvo nustatyti konkretūs tvirkinamieji veiksmai mergaitės atžvilgiu, – sakė advokatė. – Visada tikėjau ir tikiu teisingumu, todėl teismo prašau teisingumo mano atstovaujamai mažametei mergaitei, – pripažįstant A. Ūsą kaltu ir nutraukiant bylą“.
Advokatė pažymėjo, kad mergaitė ne kartą nurodė, ką su ja darė A. Ūsas, pasakodama apie patirtą seksualinę prievartą.
Remdamasi ekspertų išvadomis mergaitės atstovė pažymėjo, kad mažametės pasakojimuose vaizduojami realia patirtimi pagrįsta patirta seksualinė prievarta. Be to, teisininkės teigimu, tai ne kartą nurodė ir mergaitę globoję seneliai bei kiti artimieji.
Tiesa, advokatė teismo prašė nesiremti D. Kedžio filmuota ir viešai išplatinta medžiaga, prašydama kreipti dėmesį tik į psichologų atliktas apklausas.
A. Ūso advokatas: nebuvo jokios pedofilijos
A. Ūsą po mirties reabilituoti siekiančio jo artimųjų advokatas Adomas Liutvinskas teisme pažymėjo, jog nebuvo jokios pedofilijos.
„Nebuvo jokio nusikaltimo, nebuvo jokios pedofilijos“, – teigė jis.
A. Liutvinskas pažymėjo, kad A. Ūso byla yra unikali Lietuvos teisinėje praktikoje – iki šiol nebuvo nė vienos bylos, kurioje kaltinamasis būtų teisiamas po mirties.
Advokato teigimu, nepasitvirtino D. Kedžio nurodyti teiginiai, kad jo dukrą bei pusseserę seksualiai prievartavo ne tik A.Ūsas, bet ir nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas).
A. Ūso gynėjas teigė, kad pareiškimą apie tariamą tvirkinimą D. Kedys policijai parašė tuomet, kai L. Stankūnaitė pradėjo kovą dėl savo mažametės dukros.
Advokatas pažymėjo, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, jog A. Ūsas galėjo tvirkinti mergaitę – jos parodymai yra abejotini.
A. Liutvinskas mano, kad A. Ūso byla teismui buvo perduota norint nuraminti visuomenę, nes aukšti valstybės vadovai viešai buvo išsakę, jog šioje byloje į visus klausimus turi atsakyti teismas.
„Prašau priimti išteisinamąjį, nenustačius nusikaltimo įvykio“, - sakė advokatas, teismo prašęs įvertinti ir šio pedofilijos skandalo „iniciatorių bei dirigentų“ vaidmenį.
„Melas ateina raitas, o tiesa – pėsčiomis, tikiu, kad ji ateis“, – baigus bylos nagrinėjimą sakė A. Ūso motina Aldona Ūsienė.
Buvęs L.Stankūnaitės draugas: išsiskyrėme, nes ji nusprendė kovoti dėl dukros
Vadinamąją Kauno pedofilijos bylą nagrinėjantis teismas ketvirtadienį sulaukė mažametės mergaitės motinos L. Stankūnaitės buvusio draugo – kaunietis Linas Žilionis teisme neslėpė, kad su moterimi susipažino internetu, tačiau jų santykiai po kiek laiko nutrūko, nes ji savo gyvenimą nusprendė skirti kovai dėl dukros.
Viešumo teisme vengęs L. Žilionis teigė, kad su L. Stankūnaite susipažino internetu 2008-ųjų pabaigoje. „Iš pradžių susitikinėjome mieste, paskui ji pas mane atvažiuodavo, aš pas ją atvažiuodavau“, – vyras teigė, kad nėra matęs L. Stankūnaitės dukros. Tuo tarpu jis prisipažino ne kartą viešėjęs pas moters seserį Violetą Naruševičienę bei jos dukrą.
„Žinojau, kad Laimutė kovoja dėl dukros, ir viskas – sakė, kad, kaip ir daugelis šeimų, pykstasi dėl vaiko, ir turi kovoti, bet nemaniau, kad toks didelis kovojimas“, – teigė liudytojas.
Pasak jo, kiek kartų L. Stankūnaitė bandydavo susitikti su savo dukra, visada atsimušdavo kaip į sieną. „Ji niekada nevažiuodavo susitikti su dukra, nes jai neleisdavo D. Kedys, jo artimieji“, – sakė vyras.
L. Žilionis tvirtino, kad L. Stankūnaitė į tai reaguodavo gan skaudžiai – pergyvendavo, verkdavo.
Vyras teigė, kad iki šiol bendrauja su V. Naruševičienės vyru. „Po visų tų įvykių man teko švęsti Naujuosius metus, mano visi artimieji gali patvirtinti, kad su šia mergaite nieko nėra“, - L. Žilionis teigė, kad mergaitės santykiai su motina buvo pasakiški.
Paklaustas, kodėl išsiskyrė su L. Stankūnaite, vyras teigė: „Mūsų išsiskyrimas įvyko dėl to, kad ji atsidėjo kovai dėl dukros – iš pradžių maniau, kad viskas išsispręs ramiai“, - tvirtino liudytojas.
Teisme taip pat buvo apklausta su D. Kedžio dukra 2009-ųjų balandį bendravusi Lietuvos teismo medicinos centro ekspertė Vida Kilikevičienė, kuri tik patvirtino duotas savo išvadas. Tiesa, moteris prisiminė, kad vos tik susitikusi su mergaite iš karto iš jos išgirdo pasakojimą apie patiriamą prievartą.
„Ji iš karto pradėjo kalbėti apie A. Ūsą, nes jis negeras, tampo mano sysalą, o paskui paprašė popieriaus – duokite aš jums nupiešiu“, - ekspertė teigė, kad tokių atvejų, kai vaikas iš karto ima pasakoti apie prievartą, jos praktikoje nėra buvę – tai gal antras atvejis. Be to, ji prisiminė, kad „sysalais“ mergaitė vadino ir vyriškus, ir moteriškus lytinius organus.
Pasak ekspertės, paprastai laikui bėgant vaikų prisiminimai silpnėja, tačiau „yra vaikų, kurie prisiminimus atgamina eilę metų“.
A.Ūso tėvai: sūnus labai išgyveno
Mažametės tvirkinimu kaltinamo A. Ūso tėvas Aleksandras teisme sakė, kad su sūnumi dirbo 14 metų tame pačiame kabinete.
„Puikiai žinojau apie jam mestus kaltinimus, puikiai žinojau visas detales, – sakė kaltinamojo tėvas. – 2008 m. iš D. Kedžio buvo mesti kaltinimai, mačiau ir tą žinutę telefone: „Aš tave padarysiu pedofilu“. Žmona dar sūnaus paklausė, kas jis toks? Sakė, kad erelis, pasipuošęs auksiukais, grandinėlėmis... Išsiaiškinome, kas ten per šeima, žmona dar sakė, nepradėk su kariavimu“.
„Visi kaltinimai yra niekingi, surašyti – pradžiai galvota, kad nestabilios psichikos žmogaus, gal padėjėjas buvo sveikas, ir galiu atsakingai pasakyti, kad paliksiu šį gyvenimą įrodęs, kad sūnus nekaltas, net nužudytas“, – teigė liudytojas.
A. Ūso tėvas piktinosi gydytojos Laimos Bloznelytės pasakojimu apie vyndėmę ant jo sūnaus lytinio organo. „Mes abu vyrai esame, nuo kūdikystės vaiką pažįstu, tokią dėmę, atsiradusią iš dangaus, būčiau pamatęs, tai absurdas – arba papirktų, arba psichiškai nesveikų žmonių išmislas“, – sakė jis.
Po mirties teisiamo A. Ūso motina A. Ūsienė teisme neslėpė, kad jos sūnus labai pergyveno dėl D. Kedžio mestų kaltinimų pedofilija. „Tada buvome namuose, kai jis man pasakė: mama, įsivaizduoju, mane kaltina pedofilija, sako, kad aš – pedofilas, – teisme sakė A. Ūsienė. – Sakau, nesąmonė, dar paėmiau jį už rankos, jis labai žiauriai pergyveno – ne tiek dėl savęs, o dėl mūsų“.
A. Ūso našė Guoda Ūsienė teigė, kad mergaitės parodymai nebuvo nuoseklūs, ir visi žodžiai buvo tik perpasakojimai. „Manyčiau, kad vaikas, gyvenantis kitoje aplinkoje ir priklausantis nuo kitų žmonių, yra įtaigus – jis kalbėjo tai, ką norėjo girdėti suaugusieji“, - sakė ji.