Tačiau R. Daktarienė pasiryžusi pakeisti daugybę metų Lietuvoje galiojusią tvarką – moteris skundžia teismui Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TIK) ir Kalėjimų departamento vadovų priimtus sprendimus, kuriais jai atsisakyta suteikti ilgalaikius pasimatymus. Moteris mano, kad Lietuva pažeidžia Europos Žmogaus Teisių ir laisvių konvencijoje numatytas teises.
R. Daktarienės skundą pirmadienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jame pasirodė tik skundą pateikusi R. Daktarienė ir jai atstovaujantis advokatas Gintas Gustaitis, tuo metu Lukiškių TIK, nei Kalėjimų departamento atstovai savo poziciją išdėstė raštu – nesutinka su H. Daktaro žmonos skundu, nes Lietuvos įstatymai nenumato ilgalaikių pasimatymų su nuteistaisiais iki gyvos galvos.
Pagal Bausmių vykdymo kodeksą bausmę pataisos namuose paprastojoje grupėje (į ją patenka apie 85 proc. kalinių) atliekantiems nuteistiesiems su savo sutuoktiniais ilgalaikiai pasimatymai suteikiami kartą per du mėnesius ir jie gali trukti iki 24 val. Teisę į pasimatymus turi tik tie, kurie su bausmę atliekančiu asmeniu turi bendrų vaikų.
Kreipdamasi į teismą R. Daktarienė nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekse nuteistiesiems iki gyvos galvos ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu nėra numatyti, tačiau dar 2013 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra nurodęs, kad taip pažeidžiamos nuteistųjų ir jų šeimos narių teisės. Šį pažeidimą praėjusiais metais yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
„Moteris nori vykdyti savo įsipareigojimus, duotą priesaiką prieš vyrą, bet savo pareigos negali atlikti neturėdama ilgalaikių pasimatymų – be jų sunku išlaikyti artumą“, – pabrėžė R. Daktarienei atstovaujantis advokatas G. Gustaitis.
Anot jo, situacijos, kai siekiama vyrą ir žmoną padaryti svetimais žmonėmis, primena gūdžius sovietinius laikus.
Tuo metu R. Daktarienė mano, kad valstybė, nesudarydama galimybės ilgesniam laikui susitikti su sutuoktiniu, bando išskirti šeimą.
„Jau eina aštunti metai, kai neturiu pasimatymų su sutuoktiniu, dėl to patiriu daugių emocinių išgyvenimų, – teisme kalbėjo R. Daktarienė. – Mes stengiamės išlaikyti šeimą, o neturėjimas artumo gali pakenkti mūsų šeimos santykiams. Man šeima yra svarbiausias dalykas gyvenime – esame susituokę jau 36 metus, norėčiau tikėti, kad taip bus ir toliau, bet kad nepašlytų mūsų šeimos santykiai, trūksta to bendravimo, tos atmosferos.“
Pasak H. Daktaro sutuoktinės, valstybės institucijose dirbantys tarnautojai turėtų padėti išsaugoti šeimą, bet elgiasi priešingai. „Manau, kad tam tikros valstybės institucijos neturėtų trukdyti šeimos išsaugojimui ir turėtų įvertinti šeimos vertybes“, – pabrėžė ji.
Kreipdamasi į teismą R. Daktarienė prašo ne tik panaikinti sprendimus, kuriais jai nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai, bet ir įpareigoti pakeisti tvarką ir leisti susitikti su sutuoktiniu įkalinimo įstaigoje nedalyvaujant pašaliniams asmenims.
Be to, ji prašo iš valstybės institucijų priteisti patirtą neturtinę žalą – 10 tūkst. eurų. „Per tiek metų patirta daug psichologinių išgyvenimų, prie to prisidėjo ir sveikatos pablogėjimas, bet apie tai nenorėiau kalbėti, kad po to visa Lietuva juos eskaluotų“, – teisme sakė R. Daktarienė.
Šiuo metu R. Daktarienei su H. Daktaru Lukiškėse suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai – du kartus per mėnesį po tris valandas. Šiuos sutuoktinių susitikimus stebi įkalinimo įstaigos darbuotojai.
Ar pagrįstai R. Daktarienė reikalauja ilgalaikių pasimatymų, trijų teisėjų kolegija žada paskelbti gruodžio viduryje.