Tokį sprendimą moteris priėmė dėl jos šeimą užgriuvusių nemalonumų su teisėsauga – nors nusikaltimus darė ir kiti asmenys, žalą privalo atlyginti R. Daktarienė, kurios vienintelės turtas buvo areštuotas: „Mes, kaip padori nuo tarybinių laikų šeima, nei išsiskyrę, nei išsibarstę, tai tenka mums visiems mokėti, ypatingai man vienai teko tokia našta.“
R. Daktarienė neslepia, kad planuoja parduoti savo „pilaitę“ ir išvykti gyventi į užsienį.
„Dabar yra visokių minčių, reikės dar pagalvoti, bet greičiausiai parduodu ir šaunu kur nors į šiltus kraštus, – ketvirtadienį sakė R. Daktarienė. – Visi važiuoja, ir mes važiuosime iš Lietuvos. Ką, mes blogesni?“
Į kur konkrečiai svarsto emigruoti, jeigu pavyktų parduoti Užliedžiuose esantį namą, R. Daktarienė neatskleidžia, tačiau sako, kad net ir emigravusi nepaliktų Lukiškių kalėjime įkalinto savo vyro.
„Aš jo niekada nepaliksiu – vyrą ir iš kitur galima lankyti“, – sakė moteris.
R. Daktarienė neslepia, kad jos net 663 kv. m ploto namu dar prieš pritaikant areštą domėjosi vienas Maskvoje gyvenantis Rusijos verslininkas, tačiau „pilaitės“ taip ir neįsigijo.
„Tuo metu kaip tik pašlijo santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos, be to, paskui uždėjo areštus ir nepavyko parduoti“, – sakė ji.
Iki gyvos galvos įkalinto H. Daktaro žmona sakė, kad dėl namo turi didžiulių problemų – labai brangiai kainuoja jo išlaikymas.
„Mes kūrename malkomis, dujos – per brangu, – R. Daktarienė pridūrė, kad jos namas yra senas ir jam būtinas remontas. – Tik vizualiai atrodo, kad jis didelis ir kažkas tokio.“
Teismo sprendimu šiuo metu yra areštuota dešimt Užliedžiuose esančių ir R. Daktarienei priklausančių žemės sklypų, kuriuos ši teigia dar prieš dešimtmetį nusipirkusi iš miestelio gyventojų.
„Kadangi esu užliediškė, esu pigiai nupirkusi iš ūkininkų ir tada, kai buvo pirkimo vajus prasidėjęs, kaip ir visi, norėjau daryti verslą, šiek tiek teko padaryti, o dabar jau dešimti metai, kai areštai uždėti, ir nieko negali dayti – emigruosiu ir vieno verslininko nebeliks“, – sakė Kauno „daktarų“ nusikalstamo susivienijimo lyderio žmona.
Ji sako, kad „pilaitę“ Užliedžiuose dar 1989 m. jai padovanojo brolis, o 1995 m. ji su H. Daktaru pasirašė sutartį, pagal kurią namas tampa jos nuosavybe.
„Henrikas tada buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos, iš Sibiro, – sakė R. Daktarienė. – Manau, kad turėjau teisę pasinaudoti šia teise, kuri buvo teisėta, ir toks buvo mūsų susitarimas. Tik keista, kad nenuginčytas notarines sutartis Aukščiausiasis Teismas pripažįsta niekinėmis.“
Ketvirtadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad R. Daktarienės ir H. Daktaro pasirašyta sutartis buvo fiktyvi ir sudaryta tik dėl akių, nes vėliau sutuoktiniai valdė bendrą turtą. Tačiau teismas nutarė panaikinti areštą R. Daktarienės namui ir dviem automobiliams, nes pardavus areštuotus žemės sklypus būtų galima atlyginti baudžiamojoje byloje priteistus civilinius ieškinius bei pinigus, kuriuos teismas nutarė konfiskuoti kaip įgytus iš nusikalstamų veikų. Daugiau apie tai skaitykite DELFI paspaudę šią nuorodą.