Dėl šaltakraujiško poelgio Gestapo pravardę prieš 18 m. gavęs P. Navickas toliau bus stebimas medikų – teismas atsisakė patenkinti jo motinos Onos Stankevičienės prašymą ir labai sunkų nusikaltimą padariusį vyrą toliau paliko stebėti psichiatrijos ligoninėje.
Kauno apygardos teismo nutartimi P. Navickas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė. Ilgą laiką griežto stebėjimo sąlygomis prižiūrėtas nuo praėjusių metų gruodžio jau gali džiaugtis lengvesniu režimu – Gestapas yra stebimas bendro režimo patalpoje.
Tačiau net ir švelnesnės priežiūros taikymas P. Navickui neduoda ramybės jo motinai – sunkiai serganti O. Stankevičienė vis dar nepraranda vilties namuose prižiūrėti savo sūnų. Kol kas tai neįmanoma – vyras dar nepasveiko.
Ekspertai teismui nurodė, kad kartą jau iš ligoninės pasprukęs P. Navickas toliau neleidžia medikams nenuleisti nuo jo akių – šių metų sausį jis per viršulangį į pasivaikščiojimų kiemelį išmetė kitam ligoniui navigacinę sistemą, o dar po kelių mėnesių paprašė atnešti kroviklį-adapterį televizoriaus antenai sustiprinti. Nors Gestapas tai kategoriškai neigė, apsaugininkai adapterį rado kraunantis planšetinį kompiuterį, kuriuo naudotis tuo metu draudė galiojančios ligoninės taisyklės.
Be to, P. Navickas nevengia pademonstruoti savo pranašumo prieš silpnesnius ligonius – nuolat jų prašinėja cigarečių.
Nors išpuolių prieš ligoninės darbuotojus ir nebuvo užfiksuota, tačiau ekspertai teigia, kad padarytus pažeidimus P. Navickas kiekvieną kartą bando racionaliai paaiškinti sau naudinga linkme, išsisukinėja ir vengia atsakomybės, į klausimus atsakinėja abstrakčiai, vengdamas tiesaus atsakymo.
„Jis pripažįsta įstatymo uždraustos veikos faktą, bet neigia savo atsakomybę, apie nužudymą kalba abejingai, vienodu tonu su stereotipine šypsena veide, teigia, kad užsidirbti lėšas nelegaliais būdais esą nieko blogo“, – pažymėjo jie.
Be to, paaiškėjo, kad P. Navickas ligoninę buvo apskundęs Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, kuri pagal jo pareiškimą atliko ligoninės teiktų paslaugų kokybės kontrolę – buvo nustatyta keletas pažeidimų taikant paciento priežiūrą.
„P. Navicko psichikos būsena lieka be teigiamos dinamikos, kas nereiškia pasveikimo, o kritikos stoka savo atliktų veiksmų atžvilgiu rodo, kad jo socialinis pavojingumas dar išlikęs“, – atsisakydamas patenkinti Gestapo motinos prašymą leisti sūnų gydyti namuose, pažymėjo teismas.
Tai jau ne pirmas kartas, kai P. Navicko motina bandė padėti sūnui ištrūkti į laisvę – anksčiau ji žurnalistams yra sakiusi, kad gyvena tik dėl sūnaus, su juo telefonu bendrauja penkis kartus per dieną.
Moteris yra sakiusi, kad niekada savo sūnaus neišsižadės, tačiau apie aštuonmetės nužudymą esą nieko negalinti kalbėti – ji laikosi sūnui duoto pažado apie tragediją tylėti.
Priverstinis gydymas „Gestapu“ pramintam P. Navickui skirtas už tai, kad 1995-ųjų sausį Vilijampolės rajone jis išžagino ir nužudė aštuonmetę. Tuomet jam buvo penkiolika.
2007 m. P. Navickas buvo pasprukęs iš ligoninės. Prieš tai jam pavyko pasprukti ir iš Kauno psichiatrų priežiūros.