2009 metais buvo nustatyta, kad Seimo kanceliarijos kasoje trūksta 441 tūkst. litų. Kasininkė R. Petkelienė teigė, kad pinigus paskolino O. Goluskaitei ir Seimo nariams, kanceliarijos darbuotojams. Bet skolų raštelius (neturinčius juridinės galios) buvo pasirašiusi tik O. Goluskaitė 370 tūkst. litų sumai.
Tyrimo metu ir teisme O. Goluskaitė tvirtino, kad Seimo pinigus ji pralošusi kazino. Nors Vilniaus apygardos prokuratūra, iš kazino surinkusi duomenis nuo 2008-ųjų sausio iki 2009-ųjų liepos, nustatė, kad O.Goluskaitės išloštų pinigų suma yra 13 tūkst. litų didesnė nei praloštų.
Teismas R. Petkelienei už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę (maksimali įstatymuose numatyta bausmė už tokius nusikaltimus - 10 metų).
Labai švelnus teismas buvo ir O. Goluskaitei - už sukčiavimą stambiu mastu jai skyrė irgi 2 metus nelaisvės, nors Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.
Nuosprendis buvo paskelbtas pernai vasarą, tačiau įsiteisėjo tik metų pabaigoje - už grotų sukčiautoja atsidūrė tik gruodžio 28 d. Į bausmės laiką įskaičiuota ir maždaug pusantro mėnesio suėmimo prieš teismą. Todėl dabar O. Goluskaitė nelaisvėje yra išbuvusi iš viso nepilnus 5 mėnesius.
O Panevėžio pataisos namų, kur kalinamos nuteistos moterys, administracija jau nusprendė kreiptis į teismą dėl O. Goluskaitės lygtinio paleidimo. Panevėžio apylinkės teismas šio teikimo dar nenagrinėjo.
Pataisos namų direktorius Edvardas Norvaišas atsisakė komentuoti sprendimą kreiptis į teismą dėl šios nusikaltėlės paleidimo. Jis tepasakė, kad „suėjo kažkoks terminas“ ir pridūrė, kad teikimui dėl jos lygtinio paleidimo pritarė speciali 8 žmonių komisija.
Bausmių vykdymo kodekse rašoma, kad asmenys, kuriems skirta ne didesnė, nei 3 metų laisvės atėmimo bausmė, gali pretenduoti į lygtinį paleidimą atlikę trečdalį bausmės (t.y. O. Goluskaitė turėtų atsėdėti nors 8 mėnesius). Tačiau įstatymuose numatyta išlyga, kad jeigu nuteistieji sutinka, kad bus kontroliuojami elektroninėmis priemonėmis, trečdalio bausmės terminas sutrumpinamas šešiais mėnesiais. Reiškia, už 370 tūkst. litų pasisavinimą pasėdėjusi vos puspenkto mėnesio O. Goluskaitė jau gali būti paleista į laisvę. Lygtinio paleidimo atveju žalos atlyginimas nėra būtina sąlyga.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus, kur buvo tiriama ši byla, vadovas Martynas Jovaiša, paprašytas pakomentuoti situaciją, pasakė: „Ką aš galiu pasakyti... Jei teisės aktai tai leidžia, nelabai pasiginčysi. Jei įstatymų leidėjai taip nusprendė...“.
Pernai įsigaliojo Probacijos įstatymas, įteisinęs lygtinai paleistų nuteistųjų „intensyvią priežiūrą“, t.y. kontrolę elektroninėmis priemonėmis. Pernai spalio 10-ąją Lietuvoje pirmą kartą nuteistajam ant kojos buvo pritvirtintas prietaisas, leidžiantis per atstumą kontroliuoti žmogaus judėjimą.
Dabar šalyje su tokiais antkojais vaikšto 28 asmenys, iš jų 6 - moterys.