Klaidą, kuri gali pakeisti jos gyvenimą.
„O juk dėl to ne Rasa yra kalta – dėl visko kalčiausia jos sesuo, kad žinotumėte, kiek ši savaitėmis negrįždavo į namus, palikdavo vaikus ir išeidavo, – jaudulio neslėpė R. Lovkytės motina Bronislava Lovkienė. – Tai – šeimos tragedija, kai žmogus nesirūpina vaikais, kaip gegutė juos išmeta... Ko gyvenime nėra buvę – ir prie namų nuogi striptizą šoko, ir pozavo ant šuns būdos. Baisu“.
Nors motina piestu stoja už Rasą, šiai nuo to nė kiek nelengviau – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra moterį kaltina sunkiu nusikaltimu: konflikto metu ji peiliu sužalojo savo gerokai vyresnės sesers Rimos Ovsianikovos trečio vaiko tėvą Leonidą Mikšiūną.
Tragedija, palietusi Rasos ir jos sesers Rimos šeimą, nė kiek neprimena bylų, kuriose pareigūnai aiškinasi buitinio alkoholizmo priežastis. Kaltinamąja patraukta jauna motina stojo ginti kūdikio, tačiau ištikta šoko nelabai suprato, ką daro – pamaniusi, kad jos sesers meilužis ketina ją sužaloti peiliu, pirmoji suspėjo jį pagriebti ir dūrė...
Nėra linkęs atleisti
Niekada nėra malonu nešti purvą iš savo namų, tačiau Rasa ir jos motina jau nebegali tylėti: kažkaip juk reikia apsaugoti dar mažametį moters vaiką. Jį Rasa augina viena – pragyvenimui užsidirba dirbdama kebabinėje. „Uždirbu minimumą“, – liūdnai prataria ji.
Tokia Rasos padėtis nė kiek neguodžia peiliu sužaloto Leonido – vyras sužalojimus gydėsi net pusmetį, o ir po gydymo iki šiol kartais jaučia skausmus pilve. Be to, kartais suskauda ir galvą, kurią talžė jo meilužės sūnus.
Leonidas nėra linkęs atleisti Rasai – antradienį, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis pradėjo nagrinėti moters baudžiamąją bylą, vyras pareiškė, kad dėl patirtų sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų patyrė 40 tūkst. litų neturtinę žalą. Dar 3 tūkst. Lt jis prašo priteisti advokatei, kuri jo interesams atstovauja teisme.
„Kodėl tokia suma? 10 tūkst. Lt galiu užsidirbti, o čia juk sveikata – manau, kad tiek ji verta, juoba kad nežinau, kas bus rytoj“, – pareiškė nukentėjusysis.
Nuogas verkiantis kūdikis – ant lovos, motina – meilužiui ant kelių
Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Ala Petrenko sakė, kad Rasa Leonidui sunkiai sveikatą sutrikdė praėjusių metų balandžio 15-ąją, apie 22 val., Vilniuje, Juodvarnių sodų g. esančiuose namuose – kartą peiliu dūrė į pilvą ir padarė kiauryminę pjautinę žaizdą. Jeigu ne laikui vyrui suteikta medikų pagalba, greičiausiai šiandien jo jau nebebūtų...
Kalbėdama apie to vakaro įvykius Rasa neslepia susijaudinimo – savo poelgio moteris negali pateisinti, tačiau ir negali pasakyti, kodėl pasielgė taip, kad dabar sėdi kaltinamųjų suole. Laimei, bent kol kas laisvėje – gali rūpintis savo atžala.
Rasa neslėpė, kad jos sesuo Rima yra įtraukta į socialinės rizikos grupę, nes nuo pat gimdymo nesirūpino vaikais – vyresnysis jos sūnus Audrius jau yra sulaukęs 22 metų, o dukra – dar nepilnametė. Ją dabar globoja Rimos motina, anksčiau globojusi ir Andrių – vaikus močiutė paėmė iš vaikų namų.
Pasak Rasos, tuo metu, kai įvyko tragedija, jos sesers kūdikiui tebuvo trys mėnesiai – Rima su vaikeliu išėjo pas savo meilužį, vaiko tėvą Leonidą ir negrįžo į namus.
„O juk tada ji kūdikį maitino krūtimi – iš kaimynų žinojome, kad ji vėl geria“, – teisme kalbėjo moteris.
„Kai su Rimos sūnumi Andriumi nuėjome į Leonido namus, kūdikį radome gulintį nuogą ir apsiverkusį, o sesuo laiminga sėdėjo Leonidui ant kelių, – pasakojo Rasa. – Andrius motinai pasakė, kad eitų namo, bet ši nė į kalbas nesileido. Bandžiau kūdikį aprengti ir apdengti pledu, bet Rima neleido. Kol su ja aiškinomės, Leonidas sėdėjo ant fotelio – jis buvo girtas ir labai agresyviai nusiteikęs, mus iškeikė necenzūriniais žodžiais, kad nekviesti įsiveržėme į jo namus. Paskui Rima labai įsiuto, kai Andrius paėmė vaiką ir išnešė iš namų – mane pargriovė ant grindų. Kai bandžiau atsistoti, pamačiau, kaip Leonidas keliasi nuo fotelio ir viena ranka kažką mosikuoja, o kita – siekia paimti nuo stalo peilį. Aš jį pagriebiau pirmesnė – buvau streso būsenoje, net nepamenu, kaip jam dūriau“.
Tik norėjo, kad sesuo su vaikeliu eitų namo
Rasa teigė, kad nesiekė sužaloti sesers meilužio.
„Nežinau, kaip tai atsitiko, nežinau, kodėl pagalvojau, kad jis nori paimti peilį – tuo metu man atrodė, jog mano gyvybei gresia pavojus, – teisinosi ji. – Tikrai nenorėjau jam durti – norėjau peilį nusviesti kuo toliau, kad tik jis nepasiektų. Juk ateidama į tuos namus neketinau nieko blogo daryti – tik norėjau, kad Rima su vaikeliu eitų namo“.
Moteris neslepia, kad iki šiol net nepamena, kaip pabėgo iš Leonido namų, kur padėjo peilį. „Neprisimenu, todėl ir negaliu pasakyti“, – liūdnai kalbėjo ji.
„Manau, Leonidas galėjo sutikti, kad Rima eitų namo – jeigu ji girtuokliauja ir krūtimi maitina kūdikį, čia normalu? Ar normalu, kai nuogas vaikas klykia ant lovos?“ – sakė Rasa.
Motinos prašymas: palik mūsų šeimą ramybėje
„Į namus grįžusi Rasa man pasakė, kad įvyko nesusipratimas tarp Rimos ir jos meilužio, tačiau daugiau nieko nepasakojo, bet po kelių dienų iš žmonių išgirdau kalbas, jog Leonidas – ligoninėje, – sakė iki šiol viena kitai rankų nepaspaudžiančių seserų motina B. Lovkienė. – Negalėjau jam prisiskambinti, todėl nuvažiavau į ligoninę. Pasakiau jam tiesiai šviesiai: ko lendi į svetimą šeimą, ko tau reikia, juk žinai, kokia yra Rima – iš jos atimtos motinystės teisės“.
Moteris įsitikinusi, kad dar ne vėlu ir Leonidas turi atsipeikėti – palikti šeimą ramybėje.
„Leonidai, nežinai, kad tu Rimai jau 8-as – tai tiek aš žinau, o kiek dar nežinau“, – teismo salėje išrėžė B. Lovkienė.
Už neteisingą atsakymą – pelenine per galvą
Tuo metu nukentėjusiuoju pripažintas Leonidas ir Rima pateikė visai kitokią įvykių versiją.
„Tada draugas pardavė sodą, turėjo pinigų, todėl atvažiavo pas mane aplaistyti sėkmingo sandorio, – pasakojo vyras. – Mums bekalbant papasakojau, kad Rima yra pagimdžiusi mano vaiką – jis sakė, tai parodyk jį man! Netrukus kaimynas juos atvežė, bet Rima tada daug negėrė“.
Pasak jo, tą vakarą draugas jau miegojo antrajame namo aukšte, kai netikėtai kaip viesulas į namus įsiveržė Rimos sūnus ir sesuo.
„Atrodė, kad jie girti ar patrakę – Andrius ėmė mane mušti, jis – Rimos sūnus, todėl nedaviau jam atgal, tik bandžiau jį raminti: nei tavo reikalai, nei tu kiškis į juos, – sakė Leonidas. – Jis nenorėjo pripažinti, kad kūdikis yra mano – pasakiau, kad pasidarysiu DNR ekspertizę ir viskas baigsis. Bet jis vėl man smogė – šįkart pelenine, sakė, neteisingas atsakymas. Kai atsigavau, pamačiau, kad Rasa prieš Rimą mosikuoja peiliu. Žiūrėdamas jai į akis sakiau, baik žaisti su tuo peiliu, juk blogai gali pasibaigti. Ir daugiau nieko neatsimenu“.
Vyras tikino, kad tuo metu pajuto didžiulį skausmą – sukniubęs pamatė iš pilvo trykštantį kraują...
„Dabar suprantu, nereikėjo man kištis į seserų reikalus“, – sakė Leonidas.
Jis pažymėjo, kad nusikaltimo įrankį – peilį – rado namuose, kai grįžo iš ligoninės.
Dūrė ir pabėgo
„Namuose buvo labai daug kraujo – Leonidas buvo visas kraujuotas ir apdraskytas, jį Andrius ir Rasa mušė pasikeisdami, o aš juos bandžiau raminti“, – teisme kalbėjo Rima.
Savo meilužį stojusi ginti moteris sakė, kad Leonidas nuo jos sesers ir sūnaus nukenčia jau ne pirmą kartą – anksčiau jie esą buvo išdaužę langus. „Bet Leonidas jiems atleido“, – teisme kalbėjo Rima.
Moteris tikino, kad atėjusi pas savo vaikelio tėvą alkoholio nevartojo. „Tik sėdėjau už kompaniją, na, gal sidro nedaug išgėriau“, – aiškino ji.
Nors iki namų yra vos pusę kilometro, Rima teigė nėjusi pėsčiomis, o laukusi, kol atvažiuos kaimynas ir ją su kūdikiu parveš į namus. „Jau buvau apsirengusi, bet jie įsiveržė ir ėmė daužyti Leonidą – mušė pasikeisdami, jeigu vieną laikydavau, tai kitas jį puldavo“, – prisiminė Rima.
Tiesa, ji taip ir neišdrįso pasakyti, kodėl jos meilužis esą buvo mušamas. „Nežinau už ką, bet vis tiek jį bandžiau užstoti“, – mįslingai aiškino trijų vaikų motina.
Rima tikino, kad jos kūdikis buvo prižiūrėtas ir tuo metu gulėjo lovoje, o ji sėdėjo ne Leonidui ant kelių, o šalia vaikelio.
„Patikėkite, man buvo šokas, kai nei iš šio, nei iš to įsiveržia į namus ir ima muštis – žmogus nėra saugus net savo namuose“, – sesers ir sūnaus elgesiu piktinosi ji.
„Mačiau, kaip ji stovėjo prie Leonido ir staiga sušuko: dūriau ar pradūriau, – pasakojo Rima. – Tada ji liepė Andriui paimti vaiką ir išbėgo iš namų“.
Vienintelis noras
Rasos, Rimos ir Leonido atkurtos įvykio aplinkybės – skirtingos, todėl teismas dar ketina apklausti tragiškame įvykyje dalyvavusį Rimos sūnų.
Mažametis, dėl kurio buvo sužalotas Leonidas, ir toliau auga su Rima. Ji sako, kad tėvas vaiku rūpinasi: „Mums nieko netrūksta“.
„Aš su dukra jau daug metų nesutariu – ji nuo 13-os metų manęs neklauso“, – po teismo posėdžio prisipažįsta Rimos motina. Tačiau daugiau pasakoti nenori – per daug sunku susitaikyti, kad tai, ką labai mylėjai ir auginai, staiga nuo tavęs nusigręžia ir savo gyvenimą artimiesiems paverčia dideliu košmaru.
„Noriu tik vieno – kad Rasos neuždarytų į kalėjimą“, – išeidama iš teismo tepasako ji.