Taip pirmadienį konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė, nutarusi nepatenkinti Lukiškių TIK teikimo dėl žudiko perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus, kuriuose nuteistieji iki gyvos galvos bausmę atlieka šiek tiek švelnesnėmis sąlygomis.
„Perkėlus nuteistąjį į pataisos namus, nebūtų užtikrinti reikiami saugumo reikalavimai ir nebūtų užtikrintos sąlygos įgyvendinti Baudžiamajame kodekse numatytus bausmės tikslus, perkėlimas turėtų neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems pataisos namuose“, – pažymėjo teisėja.
31 metų V. Majauskas dar 2004 m. kovą buvo nuteistas pačia griežčiausia bausme dėl septynių senučių nužudymo – nusikaltimus jis įvykdė 2003 m. Varėnos ir Kauno rajonuose, Alytuje ir Prienuose, kai vienas gyvenančias garbaus amžiaus senjores pasmaugdavo ir apiplėšdavo. Tik vienai aukai pavyko išsigelbėti.
Bylą nagrinėjant teisme serijiniu žudiku pramintas V. Majauskas teisinosi, kad nenorėjo nė vienos senolės žudyti, o tik „prismaugti“ – esą tada galėjo nekliudomas jas apiplėšti.
Savo aukas tuomet dar devyniolikmetis vaikinas rinkosi atsitiktinai – nusižiūrėdavo senolę ir užsukdavo į jos namus. Čia prašydavo atsigerti vandens, o vėliau su jomis kalbėdavosi apie gyvenimą.
Nuo 2003 m. rugpjūčio 8 d. Lukiškių TIK įkalintas V. Majauskas bausmę atlieka paprastoje grupėje ir tik 2013 m. gegužę buvo išbrauktas iš linkusių pabėgti asmenų įskaitos.
Kai nuteistieji iki gyvos galvos atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę, jie gali siekti, kad būtų perkelti į Pravieniškių pataisos namus, kur yra švelnesnės kalinimo sąlygos. V. Majauskas jau antrą kartą prašė jį perkelti iš Lukiškių.
Kalėjimo administracija teikimą nagrinėjusiam teismui nurodė, kad nuteistojo elgesį atliekant bausmę vertina patenkinamai – V. Majauskas individualiuose ir teminiuose pokalbiuose dalyvauja be susidomėjimo, dažnai klaidingai įsivaizduoja gyvenimo reiškinius, ne visada atviras.
„Savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta iš dalies, bet apie tai vengia pokalbių, – teigiama teikime. – V. Majauskui būdingas išreikštas pasitikėjimas savimi, savivokos stoka, nepriimtinas asmenines savybes linkęs neigti. Stengiasi apsvarstyti situacines aplinkybes, tačiau iškyla sunkumų visapusiškai analizuojant savo elgesio padarinius, labiau orientuojasi į savo poreikių patenkinimą. Nuteistasis vadovaujasi savo įsitikinimais ir nuomone, kategoriškas, menkina savo atsakomybę.“
Tuo metu V. Majauskas teismui aiškino, kad dalyvauja įvairiose kalėjimo programose, taip pat lanko krepšinio, tinklinio, mezgimo, kompiuterių užsiėmimus ir jau yra vertas būti perkeltas į pataisos namus.
Tokiai jo pozicijai nepritarė prokurorė Danutė Mekionienė, pažymėjusi, kad V. Majauskas atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą, tačiau tai sudaro tik pagrindą svarstyti jo perkėlimo klausimą. Anot prokurorės, nuteistasis ne kartą yra baustas, pažeidimus padarė ir po pirmojo svarstymo dėl perkėlimo į pataisos namus.
„Manau, kad nuteistasis neturėtų būti perkeltas į patasos namus, būtina atsižvelgti į jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir visuomenės interesą“, – teisme sakė D. Mekionienė.
Jos pozicijai pritarusi teisėja N. Vigelienė pažymėjo, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistieji atlieka kalėjime. „Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą“, – nurodė teismas.
Pasak teisėjos, V. Majausko elgesys, atliekant bausmę Lukiškių TIK, vertinamas tik patenkinamai – nuteistasis dirbo, bet nepastoviai, per dvylika bausmės atlikimo metų buvo tik du kartus skatintas, o dešimt kartų baustas.
Paaiškėjo, kad pas jį kameroje buvo rastas savadarbis peilis, DVD diskai su pornografijos įrašais (du kartus), informacinės laikmenos, lituoklis, rašteliai kitam nuteistajam. Be to, jis ne visada vykdė prižiūrėtojų reikalavimus, pažeidė tvarką, kai garsiai klausėsi muzikos, bendravo su kitais kaliniais bei miegojo tam nenumatytu laiku.
„Padaryti drausmės pažeidimai kiekiu gerokai viršija paskatinimus“, – pabrėžė Lukiškių TIK teikimą atmetusi teisėja.
Pasak jos, nors V. Majauskas iš dalies pripažįsta kaltę, pagal psichologo išvados duomenis neišreiškia jokios empatijos aukų ar jų artimųjų atžvilgiu, linkęs racionalizuoti savo elgesio priežastis, turi argumentų, pateisinančių savo nusikalstamą elgesį, orientuojasi į savo poreikių tenkinimą, menkina savo atsakomybę.
„Kitų asmenų požiūris nuteistąjį domina tik tiek, kiek jam tai naudinga, nuteistajam iškyla sunkumų identifikuojant galimas rizikas bei pasirenkant tinkamas veikimo strategijas, – teismo teigimu, V. Majauskas iki šiol gali būti pavojingas. – Atsižvelgiant į V. Majausko padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir kiekį (dėl savanaudiškų paskatų nužudyti septyni asmenys), į jų pavojingumo laipsnį, kad jis nuteistas už žiaurius, smurtinius, labai sunkius nevienkartinius nusikaltimus, kurių dauguma sukėlė itin sunkias neigiamas ir negrįžtamas pasekmes, nuteistojo asmenybė vertintina kaip pavojinga, todėl jo atžvilgiu keliami didesni saugumo reikalavimai, užtikrinami jam atliekant bausmę kalėjimo sąlygomis.“
Nutartis, kuria teismas atsisakė perkelti V. Majauską į pataisos namus, dar neįsiteisėjo. Dėl perkėlimo atlikti bausmę švelnesnėmis sąlygomis nuteistieji gali į teismą kreiptis kas pusę metų.