Šiurpiu nužudymu kaltinama 20-metė antradienio popietę teisme veidą slėpė popieriaus lapu, ant kurio buvo užrašyti jos samprotavimai.
Kaltinamoji į ją filmavusius ir fotografavusius žurnalistus atsuko tą lapo pusę, kurioje buvo tekstas. Merginos bendrininkės metais jaunesnė Viktorija Vaitiekaitytė į posėdį, kaip įprasta, atėjo tuščiomis.
Lapą nešiodavosi į kiekvieną posėdį
Stasio Šalkauskio gimnazijos moksleivės Nedos nužudymu kaltinamos bendramokslės baigiamąsias kalbas sakys balandžio 18 dieną vyksiančiame teismo posėdyje. V. Lietuvninkaitė žurnalistams savo užrašytą tekstą parodė jau dabar.
Panašų popieriaus lapą, įdėtą į įmautę, kaltinamoji nešiodavosi į visus teismo posėdžius. Tik šįkart į žurnalistus atsuko tą pusę, kurioje užrašytas tekstas.
Smulkia rašysena, aiškiai įskaitomomis raidėmis, sklandžiai dėstydama mintis V. Lietuvninkaitė savo tekstą sutalpino į vieną puslapį.
Pasibaigus teismo posėdžiui kaltinamoji veidą slėpė tekstą nusukusi nuo žurnalistų.
Gailisi, kad aklai pasitikėjo kitais
„Gerbiami teisėjai, gerbiami Nedos artimieji, noriu dar kartą atsiprašyti Nedos artimųjų už tą skausmą, kurį Jiems sukėliau. Nenorėjau to, labai sunku su tuo gyvent, sunku suprasti savo poelgį, – savo rašinį pradeda V. Lietuvninkaitė. – Labai apgailestauju dėl padaryto nusikaltimo, dėl savo kraupaus, beprotiško ir neteisingo poelgio.“
„Labai sudėtinga nepakankamai subrendusiam, neturinčiam gyvenimiškos patirties žmogui vienu metu kovoti su savo liga, su mintimis apie nusižudymą it tuo pat metu ypač sudėtingoje situacijoje padaryti tinkamą sprendimą“, – teigiama ant languoto popieriaus lapo užrašytame tekste.
Bendramokslės nužudymu kaltinama mergina tvirtina, kad apgailestauja, jog „aklai pasitikėjo žmogumi, kurį laikė geriausia savo drauge“. „Aš aklai pasitikėjau gydytojais, kurie man skyrė vaistus ir tvirtino, kad jie puiki išeitis sergant tokiomis ligomis“, - nuogąstauja V. Lietuvninkaitė.
„Labai nustebau ir nusivyliau sužinojusi, kad mano visi kartu vartoti vaistai sukelia skaudžius šalutinius poveikius – tokius kaip pasireiškiantis priešiškumas, apatija, agresija, netgi žmogžudiškos mintys“, – vardija kaltinamoji.
Rašo apie bendrininkės įtaką ir didžiausią bausmę
„Neturėjau tikslo nužudyti Nedą. Tuo metu paklusau V. V. nurodymams ir vedama baimės sutikau su jos pasiūlymu, jos žodžiais kalbant, „pamokyti“ Nedą“, – minima rašinyje.
„(…) to įvykio metu aš išsigandau mūsų vykdomų veiksmų, (…) nebegali kankintis, atrodė, kad kelio atgal nebėra. (…) žingsnį – nebežinojau ką daugiau daryti, ne – (…) viskas atrodė per daug nesuvokiama, kad pasielgiau visiškai netinkamai ir neleistinai. Labai gailiuosi…“ – galima įskaityti ranka uždengtoje lapo vietoje.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nusikaltimo metu sąmoningai nenorėjau suteikti kančių ar juolab ją kankinti. (…) jokiais būdais nenorėjau pasityčioti iš nužudytosios kūno. Noriu pabrėžti, kad nesiunčiau jokių nužudytąją įžeidžiančių žinučių ar laiškų ir net nesusirašinėjau su V. V., nes negavau nė vieno jos raštelio“, – dėstoma tekste.
„Didžiausia bausmė, kurią jau gavau – tai, kad esu atskirta nuo savo šeimos, kaip matau jų kančias, nors jie niekuo dėti. Žinoma, esu verta griežtos bausmės, esu kalta prieš visą pasaulį ir esu verta mirties už tai ką padariau“, – savo tekstą baigia V. Lietuvninkaitė.
Buvo patekusi į ligoninę
Etaplius.lt primena, kad V. Lietuvninkaitė į antradienį vykusį teismo posėdį buvo atvežta iš Vilniuje esančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės, į kurią pateko susižalojusi Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje.
Kovo 18-ąją Šiaulių tardymo izoliatoriuje viena kameroje laikoma kaltinamoji susižalojo kairę ranką. V. Lietuvninkaitė ranką persipjovė dilbio srityje. Išblyškusią suimtąją pastebėjo prižiūrėtojas. Mergina buvo nugabenta į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jai susiuvo žaizdą. Kitą dieną ji išvežta į Vilnių.
Ir laisvėje psichologinių problemų turėjusią V. Lietuvninkaitę tardymo izoliatoriuje nuolat lankydavo psichiatrai bei psichologai. Specialistai rekomendavo šiai suimtajai taikyti sustiprintas individualias priežiūros priemones.