Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paskelbė, kad garsiausios Lietuvos kanibalės Viktorija Vaitiekaitytė ir Viktorija Lietuvininkaitė nebus įkalintos iki gyvos galvos – esą joms skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė yra pakankamai griežta.
Taip kasacinės instancijos teismas atmetė itin žiauriai nužudytos gimnazistės tėvų skundą dėl nuteistosioms skirtos, jų nuomone, švelnios bausmės.
Skelbdamas nuosprendį teisėjas Vytautas Piesliakas, kad nėra pagrindo nuteistosioms skirti griežčiausios bausmės – teisėjai sutiko su dukros netekusių tėvų skunde nurodytais argumentais, kad gimnazisčių nužudymas rodo jų pavojingumo laipsnį bei nuteistąsias apibūdina kaip itin ciniškas, todėl jos užsitarnauja itin griežtos bausmės.
„Tačiau pažymėtina, kad tokia bausmė joms ir buvo skirta“, – skelbdamas nutartį sakė teisėjas.
Pasak jo, nuteistųjų veiksmai, kai jos bendramokslės kūno supjaustymas ir slėpimas, yra sietinas su palaikų išniekinimu, už tai baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų.
Teisėjas taip pat pabrėžė, kad kasacinės instancijos teismas gali tik keisti teismų sprendimus, jeigu netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę, tačiau to šioje byloje nebuvo nustatyta.
„Paskirtos bausmės yra adekvačios padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei pavojingumui“, – pažymėjo V. Piesliakas.
„Žinote, aš nesuprantu, kodėl jos yra ne tokios pavojingos visuomenei kaip Alma Bružaitė, kuri nužudė savo du vaikus, ir tai padarė savo šeimos rate“, – anksčiau DELFI sakė nužudytosios abiturientės motina Dalia Račkauskienė.
Šiaulių apygardos teismas, o vėliau ir apeliacinės instancijos teismo teisėjai yra nusprendę, kad šaltakraujės žudikės turi kalėti po 20 metų.
Kreipdamiesi į galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantį LAT nužudytosios tėvai nurodė, kad V. Vaitiekaitytei ir V. Lietuvininkaitei paskirtos bausmės pažeidžia teisingumo principą, be to, tokiomis švelniomis suteikiama prioritetinė reikšmė žudikių interesams, sumenkinami vienturtės dukros netekę nukentėjusieji.
Jie teigė, kad siekdami žudikėms griežčiausios bausmės kovoja vardan savo dukros.
D. Račkauskienė sakė, kad dar iki nužudymo kanibalės ne kartą kalbėjo, jog reikia ką nors nužudyti, jų išvaizda, asmeniniai užrašai ir kompiuterio turinys rodo ypatingą domėjimąsi žmogaus mirtimi, kankinimu.
„Mūsų dukros nužudymas buvo tik nuoseklus jų gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys“, - nukentėjusioji pažymėjo, kad žudydamos kanibalės elgėsi šaltai, apgalvotai, pagal iš anksto parengtą planą, visą laiką bandė sumenkinti savo kaltę, manipuliuoti psichine liga.
Moteris stebėjosi, kad teismų motyvais, kodėl nebuvo skirta griežčiausia bausmė – esą itin jaunas jų amžius negali lemti bausmės skyrimo. „Bet kas garantuos, kad jos išėjusios į laisvę gyvens normalų gyvenimą?“ – klausė D. Račkauskienė.
Kad V. Vaitiekaitytė ir V. Lietuvininaitė būtų įkalintos iki gyvos galvos, nepritarė byloje valstybinį kaltinimą palaikanti prokuratūra.
Griežčiausių bausmių teismo prašė neskirti ir pačios nuteistosios, pažymėjusios, kad nebuvo jokio žiaurumo, kai į gabalus supjaustė nužudytosios kūną ar kai išėmusios aukos širdį ją kelis kartus perrėžė peiliu. Pasak nuteistųjų, jos savo bendramokslę supjaustė į smulkius gabalus, nes norėjo išnešti iš buto ir paslėpti, o ne tam,kad sukelti ypatingas kančias nukentėjusiajai.
Maža to, „kanibalės“ teigė, kad būtina atsižvelgti į jų humaniškumą – esą bendramokslei gerklė buvo perpjauta tik dėl to, jog jos nenorėjo, kad ši patirtų dideles kančias.
Po nužudymo ketino puotauti
„Teisiamosios mūsų vaiką nuteisė iki gyvos galvos, mus, galima sakyti, irgi, nežinau, kodėl jos turėtų atsipirkti 20 metų ar dar mažiau“, – pažymėjo D. Račkauskienė.
Pasak jos, V. Vaitiekaitytė ir V. Lietuvininkaitė iki šiol taip ir nepaaiškino, kodėl taip žiauriai nužudė savo bendramokslę.
„Motyvas yra visiškai menkavertis arba visai neaiškus, kiekvieną kartą vis kitą nurodo – jos sako, kad nebuvo kūno išniekinimo, bet jeigu jos norėjo paslėpti kūną, tai slėpti buvo galima tik kišenėse, nemanau, jog šaldytuvo kamera yra ta vieta, kur gali būti slepiamas. Be to, byloje yra informacija, kad jos pasidėjo raumens gabalą, kurį ketino valgyti“, – teigė motina.
Gimnazistę nužudžiusios bendramokslės iš anksto ruošėsi nusikaltimui – pas vieną žudikių kompiuteryje buvo rastas siaubo filmas, kuriame veiksmas vyksta morge.
„Jos elgėsi šaltai, apgalvotai, svajojo sukelti kuo daugiau kančių“, – anksčiau yra sakiusi nukentėjusiesiems atstovavusi advokatė. Anot jos, savo aukos kūną žudikės susmulkino į maždaug po 300-400 g, dalį kūno įdėjo šaldiklio kamerą, o vėliau planavo „atšvęsti ir išsikepti“.
Pasak advokatės, kai viena merginų aukai pjovė koją, kita tuo metu tyrinėjo šios žarnyną.
„Nuteistosios kūną susmulkino į smulkias dalis, buvo pašalinti plaučiai, V. Lietuvininkaitė išpjovė širdį, sakė V. Vaitiekaitytei, žiūrėk, o paskui bandė išimti akį“, – nukentėjusiųjų atstovė taip pat pabrėžė, kad mergina buvo nužudyta iš pasimėgavimo.
„Ji nužudyta dėl paties žudymo“, – kalbėjo teisininkė.
V. Vaitiekaitytė: įkalinimas iki gyvos galvos nesumažins tėvų skausmo
Tuo metu bylą anksčiau nagrinėjant teisme V. Vaitiekaitytė ir V. Lietuvininkaitė bandė sumenkinti savo vaidmenį protu nesuvokiamo nusikaltimo padaryme. „Labai atsiprašau“, – teismo salėje ištarė V. Vaitiekaitytė, kai išklausė nužudytosios tėvų ir jiems atstovaujančios advokatės pasisakymus.
„Labai sunku tokioje situacijoje kažką pasakyti, kai visų toks požiūris į mus, bet aš tai suprantu – noriu, jog mane suprastų nuoširdžiai“, – sakė ji.
„Jeigu galėtume, mes viską atgal sudėtume ir padarytume, kaip buvę“, – dėl didžiausios ir neatstatomos klaidos gailėjosi nuteistoji, pabrėžusi, jog tai, ką ji padarė su V. Lietuvininkaite, pakeitė ne tik jos, bet ir visos šeimos gyvenimą.
„Dėl to tik mes esame kaltos“, – pabrėžė ji.
Kalbėdama apie jai ir kartu tame pačiame teisiamųjų suole sėdinčiai V. Lietuvininkaitei skirtą bausmę, V. Vaitiekaitytė sakė: „20 metų bet kokio amžiaus žmogui yra labai daug – kai kam atrodo, kad mes jau po 15 metų išeisime į laisvę, tačiau nemanau, jog taip bus. Grįžusios į laisvę nerasime jau nei savo artimųjų, nei draugų, negalėsime gyventi pilnaverčio gyvenimo, net šeimų negalėsime sukurti. Suprantu tėvų norą skirti mums griežčiausią bausmę, manau, įkalinimas iki gyvos galvos nesumažintų tėvų skausmo, o mus visiškai sužlugdytų. Sužlugdytų ir mūsų artimuosius“.
V. Lietuvininkaitė: jaučiuosi tokia kalta, kad nesinori gyventi
Nužudytosios tėvų teisme atsiprašė ir V. Lietuvininkaitė, tačiau ji vis tiek bandė sumenkinti savo vaidmenį ir guodėsi, jog gyveno smurtą kenčiančioje šeimoje.
„Turėjo praeiti nemažai laiko, kad suprasčiau, kas įvyko, dėl to labai nekenčiu savęs, nesu tikra, jog tuo metu supratau, kas vyksta“, – sakė ji.
Mergina pasakojo, kad nuo mažens gyveno šeimoje, kurioje smurtas buvo kasdienybė: „Tėvas mušdavo mano mamą, ji smurtą kentė net tuomet, kai manęs laukėsi, darželyje visi bendraamžiai iš manęs tyčiojosi – nuo pat mažų dienų manyje kaupėsi pyktis“.
„Visą gyvenimą jaučiau tik panieką, niekas nebegalėjo man padėti – kai nežinojau, kas man dedasi, mano kelyje atsirado V. Vaitiekaitytė, ji užsimindavo, kad galima pyktį, nuoskaudas realizuoti, savo draugę laikiau sau pavyzdžiu“, – V. Lietuvininkaitė apgailestavo, kad savo pyktį nukreipė ne ten, kur reikia.
Kūnas supjaustytas dalimis
17-metė Stasio Šalkauskio gimnazijos moksleivė buvo nužudyta 2011-ųjų liepos 14-ąją.
Protu sunkiai suvokiamas nusikaltimas įvykdytas V. Vaitiekaitytės močiutės bute. Į butą įviliotai gimnazistei V. Vaitiekaitytė ant galvos užmetė maišą ir keliskart kirviu bei plaktuku smogė į galvą. V. Lietuvininkaitė bendramokslę daužė metaliniu strypu.
Nužudžiusios auką, užpuolikės kūną supjaustė dalimis. Į polietileninius maišus sudėtas aukos kūno dalis V. Vaitiekaitytė su V. Lietuvininkaite dviračiais išvežė ir, kaip pačios teigė, išmetė dykynėje prie Aukštabalio gatvės.
Pareigūnai rado tik dalį kūno dalių, kurios buvo išmėtytos laukymėje netoli nužudytosios namų. Dalis kūno buvo rasta ir žudikės šaldytuve.
V. Vaitiekaitytei ir V. Lietuvininkaitei buvo paskirta stacionari psichiatrinė ekspertizė. Ekspertai konstatavo, kad abi įtariamosios yra pakaltinamos, suvokė savo veiksmus ir gali atsakyti už juos.