Ugniagesiai praneša, kad iš septynių gaisrų, kuriuose buvo traumuoti vaikai, net trys kilo užsidegus aliejui.
Pasak Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jolitos Survilienės, vaikai itin mėgsta kepti ar gruzdinti maistą aliejuje. Deja, dažnai užkaitę keptuvę, išeina iš virtuvės ir ima žaisti, o tada aliejus ir užsidega.
Ugniagesiai įspėja: užsiliepsnojusio aliejaus jokiu būdu negalima gesinti vandeniu, nes ugnis šaus į viršų. Tokiu atveju liepsną galima nuslopinti dangčiu ar nedegiu audiniu.
Kita dažniausiai daroma klaida – su degančia keptuve bėgama prie kriauklės ar vonios link. Taip neretai elgiasi tiek vaikai, tiek ir suaugusieji.
Kaip teigia J. Survilienė, didesnė nelaimių tikimybė, kai vaikai, grįžę iš mokyklos, namuose būna vieni.
Dažniausiai gaisrų metu vaikai žūsta namuose, kuriuose nėra dūmų detektorių arba jie neveikia.
Pareigūnė sako, kad nors ir neįmanoma numatyti visų galimų pavojingų situacijų, tėvai turėtų su vaiku aptarti, ką daryti vienos ar kitos pavojingos situacijos metu.
„Kaip rodo apklausos, su vaikais šeimose nekalbama apie gaisro pavojų, kol jis nekyla. Vaikai dažnai žino, kad negalima atidaryti durų nepažįstamam žmogui, bet kaip apsisaugoti, kilus gaisrui, dažniausiai jam neužsimenama. Deja, vaikai dažnai nesugeba įvertinti gaisro pavojaus, todėl gaisro metu, nežinodami, ką daryti, slepiasi po lova, spintose. Todėl tėvai, norėdami, kad vaikas būtų saugus, turėtų jį paruošti nekasdieninėms situacijoms, kad jis žinotų, jog įsiplieskus gaisrui, reikia išeiti iš namo ar buto, kad išeinant reikia uždaryti duris, o atsidūrus saugioje vietoje, kuo greičiau skambinti 112“, – pataria J. Survilienė.
Taip pat tėvams reikėtų pasiteirauti, ar vaikas gali pasakyti savo namų adresą. Jis turėtų žinoti, kodėl gaisro metu negalima naudotis liftu, o reikia leistis laiptais. Norėdami patikrinti prevencines vaiko žinias, tėvai gali pasiūlyti pademonstruoti, ką jis darytų gaisro metu. Vaikas turi žinoti, kodėl negalima grįžti į degantį butą ar namą.
Pareigūnė pataria tėvams patiems pasirinkti pokalbio formą, nes jie geriausiai pažįsta savo vaiką. Prevencinė informacija gali būti pateikta žaidžiant ar pasakojant pamokančias istorijas.