Netikėtas teismo sprendimas vieną pagrindinių įtariamųjų paleisti į laisvę nustebino tyrimui vadovaujantį Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą Liną Kuprusevičių. „Svarstome, kokią kitą kardomąją priemonę įtariamajam paskirti“, – sakė prokuroras.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo verdiktą, kuriuo A. Tunkevičiui buvo pratęstas suėmimas trims mėnesiams – esą nėra įstatyme numatytų pagrindų įtariamąjį toliau laikyti už grotų.
„Suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, kad yra įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu ir dėl to jam gresia griežta sankcija, – pažymėjo teismo atstovė. – A. Tunkevičiaus atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, bet paskui vėl atnaujintas, tačiau jis nebandė slėptis ar bėgti. Jis dirbo oficialiai, turėjo pajamas, yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, teistumas išnykęs“.
Lietuvos pareigūnams į pagalbą atėjo kolegos iš užsienio
Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai sako, kad sukčiavimu įtariamos grupuotės baudžiamoji byla bent artimiausiu metu dar nebus perduota į teismą – tiriami ne tik galimi sukčiavimo atvejai, bet ir galimas neteisėtas praturtėjimas, todėl į pagalbą Lietuvos pareigūnai buvo priversti pasitelkti net užsienio valstybių teisėsaugininkus.
Įtarimai šioje byloje yra pareikšti ne tik A. Tunkevičiui, bet ir Ryšardui Tripuckiui, Andžejui Gulbickiui bei su nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ 2011-aisiais savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusiam Ričardui Nevėrai. Jis vienintelis dar tyrimo pradžioje buvo paleistas į laisvę – prokurorai jam skyrė namų areštą.
DELFI šaltiniai atskleidė, kad svetimų žemių, butų ir namų užgrobimu įtariami vyrai su savo nusižiūrėtomis aukomis elgdavosi labai ciniškai – pardavę svetimą nuosavybę jie ne tik nesumokėdavo pinigų, bet ir žmones paversdavo skolininkais. Be to, žmones sukčiavimu įtariami asmenys išveždavo iš jiems priklausančių namų – taip sugebėdavo pirkėjus įtikinti, kad parduodamas nekilnojamasis turtas yra laisvai prieinamas.
Maža to, pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl vienos senolės turto užvaldymo, įtariamieji išgavo jos parašą ir prokuratūrai pateikė melagingą pranešimą, kad ši dėl parduotos nuosavybės niekam neturi pretenzijų.
„Nukentėjusiesiems buvo grasinama“, – patikino vienas pareigūnų. Kriminalistai išsiaiškino, kad po nekilnojamojo turto sandorių įtartinomis aplinkybėmis mirė trys žmonės.
Aukos nemokėjo lietuvių kalbos
Pirminiais duomenimis, bene daugiausia nusikalstamų veikų pareigūnai inkriminuoja į laisvę paleistam A. Tunkevičiui bei kol kas suimtam A. Gulbickiui. Beje, A. Tunkevičius dirba savo tėvo Longino Tunkevičiaus vadovaujamojoje bendrovėje – vieną žemės sklypą verslininkas yra įsigijęs iš vienos moters, tvirtinančios, kad pinigų ji taip ir negavo.
Pareigūnai teigia, kad kol kas nenustatė, jog įtariamiesiems galėjo talkinti notarai ir antstoliai, tačiau tyrimo metu turėtų paaiškėti, ar su jais bendravę valstybės tarnautojams prilyginami asmenys vis dėlto nepadarė kokio nors nusikaltimo.
Ilgą laiką grupuotės narius stebėję pareigūnai išsiaiškino, kad galimas nusikalstamas veikas jie pradėjo daryti 2007-aisiais, kai viešai ėmė skelbti skelbimus, jog padeda susitvarkyti žemės reikalus bei parduoti nekilnojamąjį turtą.
Dažniausiai jų aukomis tapdavo asocialūs asmenys, nemokantys lietuvių kalbos.
Nustatyta, kad vienai senolei du įtariamieji pažadėjo nupirkti prie Nemenčinės esantį 0,6 ha sklypą. Nieko blogo neįtardama moteris pirkėjams atidavė namo knygą – esą ji reikalinga tvarkant žemės sklypo dokumentus. Kai reikalingus popierius vyrai sutvarkė, jie moteriai davė juos pasirašyti ir nuvežė patvirtinti pas notarą.
Čia senolė padarė viską, ką jai liepė – pasirašė, jog gavo pinigus, padėjo visus reikalingus parašus.
Kai netrukus su vienu pirkėju ji grįžo į automobilį, senolei buvo sumokėti žadėti pinigai.
Pasitikėjusi nepažįstamaisiais moteris pinigų neperskaičiavo, o tik grįžusi į namus pamatė, kad vietoj žadėtų 27 tūkst. Lt gavo perpus mažesnę sumą.
Maža to, vėliau ji sužinojo, kad pasirašydama dokumentus sukčiams pardavė ne tik žemės sklypą, bet ir savo namą.
Buvęs „tvarkietis“ pardavė tris pensininkės žemės sklypus
Nukentėjo ir 3 ha žemės sklypą Nemenčinės seniūnijoje atgauti, o vėliau parduoti norėjusi moteris – pasirašiusi dokumentus, jog suteikia teisę A. Tunkevičiui atstatyti jos nuosavybės teises į turtą, pensininkė vėliau žemę vyrui pardavė. Pas notarą patvirtinusi, kad pinigus jau gavo prieš sandorio patvirtinimą, moteris liko be nieko – už žemę negavo nė cento.
Panašiai nukentėjo ir vienas vyras, sukčiams pardavęs net du sklypus – už 1,4 ir 0,9 ha žemę jis taip pat negavo pinigų.
Į nukentėjusiųjų sąrašą yra įtrauktas ir vienas skolose skendėjęs vyras, kurio sklypą, gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus šalia Vilniaus esančioje sodų bendrijoje antstoliai pardavinėjo varžytinėse. Vyrą įtikinę, kad varžytinės neįvyko, sukčiai jį privertė nuo sąskaitos nuimti antstolės sumokėtus pinigus už parduotą nuosavybę. Patiklus vyras įvykdė visus reikalavimus ir neteko ne tik namų, bet ir pinigų.
Dabar jau buvęs „tvarkietis“ R. Nevėra „pasižymėjo“, kai galimai su A. Tunkevičiumi vienai pensininkei žadėjo parduoti tris žemės sklypus. Nors juos vyrai pardavė ir gavo pinigus, tačiau moteriai melavo, kad pirkėjų nepavyksta rasti.
Alkoholiu piktnaudžiavę vyrai neteko butų – nuosavybę pardavė antstoliai
Pareigūnai išsiaiškino ir du atvejus, kai galimai buvo apgauti du alkoholiu piktnaudžiavę vilniečiai. Vienas jų buto neteko Fabijoniškių, kitas – Žirmūnų mikrorajone.
Nustatyta, kad butą S. Nėries g. turėjęs vyras pasirašė skolos vekselį, kuriame nurodė tik savo asmens kodą, vardą ir pavardę, gyvenamosios vietos adresą bei padėjo parašą.
Vėliau šis vekselis buvo panaudotas gerai apgalvotai aferai – į vekselį buvo įrašyta, kad vyras skolingas 90 tūkst. Lt, jį įtariamieji pateikė antstolei. Vykdomąją bylą pradėjusi antstolė pradėjo skolos išieškojimą – areštavo vyro butą, kurį vėliau pardavė varžytinėse.
Buto šeimininkas taip pat negavo pinigų – juos antstolė išmokėjo A. Tunkevičiui ir A. Gulbickiui. Tuo tarpu buvusiam buto savininkui antstolės pervesti pinigai nepasiekė – įtariamieji galimai juos patys nusiėmė bankomatuose.
Panašią schemą sukčiai pritaikė ir kitam vyrui – pasinaudodami jo priklausomybe alkoholiui ir įgytu pasitikėjimu, skolose skendinčiam vyrui buvo pasiūlyta paskolinti 10 tūkst. Lt skoloms grąžinti.
Neprotestuojamą vekselį pasirašęs vyras džiaugėsi, kad galės atsikratyti skolų, tačiau, kaip paaiškėjo, pateko į dar didesnę bėdą – žadėtų pinigų negavo, o vėliau sužinojo, jog vekselis yra suklastotas.
Pareigūnai įtaria, kad A. Tunkevičius vekselyje prie tariamai paskolintos 10 tūkst. Lt sumos prirašė skaičių „1” ir žodį „šimtas“ – taip socialiai pažeidžiamas vyras liko skolingas 110 tūkst. Lt.
Šį vekselį A. Tunkevičius vėliau pateikė notarei, kuri jį patvirtino. Su šiuo dokumentu vyras nuėjo pas antstolę, o kai ši varžytinėse bandė parduoti butą Žirmūnuose, niekas juo nesusidomėjo. Tada antstolė A. Tunkevičiui pasiūlė perimti skolininko turtą. Vyras sutiko ir gavo butą Žirmūnuose.
Policija aiškinasi, iš kur įtariamieji gavo svetimas sutartis
Panašiai buvo apgauti ir dar keli asmenys. Per kratas įtariamųjų namuose buvo aptiktas įspūdingas kiekis įvairių dokumentų. Tai – ne tik įvairios pasirašytos sutartys (tarp jų – ir visiškai svetimų žmonių), bet ir paruoštų bei nepilnai užpildytų vekselių blankų, svetimų asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų.
Be to, pareigūnus nustebino ir rastos svetimos mokėjimo kortelės, todėl tyrėjams teko išsikviesti visus dokumentuose minimus asmenis ir apklausti.
Dalį turto įtariamieji yra perrašę savo artimiesiems, giminaičiams, tačiau visas jis jau yra areštuotas.
Beje, į pareigūnų akiratį pakliuvę vyrai mėgo prabangų gyvenimą – jie važinėjo ne tik naujausių modelių automobiliais, bet ir gyveno puikiai įrengtuose namuose, dažnai vykdavo atostogauti į užsienį, apsipirkdavo tik prabangių prekių ženklų parduotuvėse.
Vilniaus policijos vadovas Kęstutis Lančinskas žurnalistams yra sakęs, kad kai kurie savo turto netekę žmonės įtartinomis aplinkybėmis mirdavo. Komisaro teigimu, yra mažiausiai trys pareigūnams įtarimų keliančios mirtys. Jos atrodė nesmurtinės (mirė apsinuodijęs alkoholiu, sušalo miške ir pan.).