Šaltinių teigimu, etikos mokytojas galimai vartojo narkotinių medžiagų prie nepilnamečių mokinių. Situaciją tiria policija ir vaiko teisių apsaugos specialistai.
„Garliavoje Juozo Lukšos gimnazijoje mokytojas (etikos) stipriai smurtavo prieš mokinius, uostė kokainą klasėje mokinių akivaizdoje, spardė, daužė mokinius, grasino susidoroti. Pridedu filmuotą medžiagą ir susirašinėjimus ir pasakojimus mokinių“, – ketvirtadienį popiet redakciją pasiekė anoniminis laiškas su galimai kompromituojančia medžiaga.
Skaitytojas pridėjo apie situaciją pasakojančių mokinių susirašinėjimą bei vaizdo įrašą, kuriame matyti žmogus, nuo suolo pro šiaudelį traukiantis neaiškios kilmės miltelius.
Susisiekus su Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktoriumi Vidmantu Vitkausku, jis patvirtino incidento faktą ir patikino, kad buvo imtasi visų reikiamų priemonių mokinių saugumui užtikrinti.
„Faktą, kad tarp mokinių ir mokytojo kilo konfliktas, galiu patvirtinti. Apie incidentą informavome ir Švietimo skyrių, ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą, taip pat mokykloje sudarėme darbo grupę, kuri kalbėjosi su mokytoju ir su mokiniais, kad būtų nustatytos incidento priežastys ir aplinkybės.
Tėvai pretenzijų mokytojui nepareiškė, tačiau informacija perduota vaiko teisių apsaugos darbuotojams ir policijai. Minimas mokytojas mūsų mokykloje daugiau nebedirba, jis jau ne mūsų darbuotojas“, – apie incidentą kalbėjo V. Vitkauskas.
Mokyklos vadovas patikino, kad pasielgė taip, kaip turėtų pasielgti kiekvienas vadovas pagal galiojančias tvarkas ir įstatymus. Mokykloje dirbo vienas etikos mokytojas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vadovė Reda Zarauskienė patvirtino, jog buvo gautas pranešimas iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) apie incidentą ugdymo įstaigoje.
„Ketvirtadienį, apie 13.50 val., buvo gauta informacija iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kad 1995 metais gimęs mokytojas ugdymo įstaigoje Garliavoje galimai smurtavo prieš 2007 gimusį nepilnametį. Dėl narkotinių medžiagų vartojimo informacijos gauta nebuvo. Policija į įvykį kviesta nebuvo, tačiau dabar yra tikslinamos įvykio aplinkybės“, – teigė R. Zarauskienė.
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė „Kas vyksta Kaune“ penktadienį perduotame komentare sakė, kad minima situacija yra labai jautri.
„Labiausiai neramina tai, kad smurtą nepilnametis galimai patyrė iš pedagogo. Toks suaugusiojo poelgis yra ypač traumuojantis, gali palikti ne vien fizinę, bet ir gilią psichologinę traumą vaikui, griauna jo pasitikėjimą žmogumi, vaikui turinčiu būti aukštos moralės pavyzdžiu.
Pranešimą apie šį įvykį gavome iš mokyklos, nedelsiant reagavome bei informavome policiją. Jau pasikalbėjome su nukentėjusiu vaiku, jo tėvais, pasiūlėme pagalbą. Esant poreikiui, pagalbą teikia savivaldybės įstaigos“, – informavo N. Martišienė.
Ji pabrėžė, kad tėvai, išleisdami vaiką į darželį ar mokyklą, tikisi, kad ten bus pasirūpinta vaiko ugdymu ir saugumu. Retai, bet pasitaiko situacijų, kai vaiko teisių gynėjai gauna informaciją apie netinkamą ugdymo įstaigų personalo elgesį su vaiku. O pranešimų apie ugdymo įstaigose tarp vaikų kylančias patyčias, psichologinio ar fizinio smurto atvejus vaiko teisių gynėjai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau.
„Kviečiame būti dėmesingus ir rūpintis, kad vaikams ugdymo įstaigoje būtų saugu, jauku ir gera. Svarbu su netinkamu elgesiu nesitaikstyti ir žinoti, kad saugią aplinką ir sklandų ugdymo procesą visų pirma užtikrina visa mokyklos bendruomenė.
Atkreipiame dėmesį, kad savo emocinį raštingumą tobulinti svarbu ir su vaikais dirbančiam personalui. Supraskime, kad paauglystė – sudėtingas vaiko raidos etapas, kurį dažnai lydi maištavimas, savęs pažinimas, emocijų audros. Gali būti, kad vaikas pasielgs neatsakingai, tačiau suaugusio žmogaus atsakomybė yra su vaiku išsiaiškinti bei suprasti, kodėl ir kokiais atvejais įsiplieskia emocijos, kas jas iššaukia, kad įvardiję emocijas, galėtume konstruktyviai išspręsti ginčą“, – paaiškino N. Martišienė.
Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad bet kurios krizinės situacijos atveju suaugęs žmogus pirmiausia turėtų nurimti pats – tik tada apgalvotai ir konstruktyviai galės pasirūpinti vaikais, padėti spręsti konfliktus. Jeigu sunkumus įveikti sunku, reikėtų drąsiai kreiptis pagalbos į specialistus – jie padės rasti tinkamus elgesio keitimo įrankius.
VVTAĮT primena, jog visuomenei taip pat yra pasiekiama nemokama informacinė medžiaga apie vaiko poreikius, smurto atpažinimą ir reagavimo būdus. Šiuos mokymus galima rasti čia.
Kilus klausimams, VVTAĮT kviečia pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
Daugiau naujienų iš Kauno rasite čia.