Tokius duomenis atskleidė eksperimentas „Praviros durys“.

Draudimo bendrovės duomenimis, vagys išnešė įvairių daiktų – nuo kompiuterio, televizoriaus iki buitinės technikos bei nusiaubė butą, nuostolis – mažiausiai 10 tūkstančių litų. Praviras duris pastebėjusi kaimynė policijos nekvietė. Šįkart, tiesa, savininko nuostoliai buvo virtualūs – mat vagystė buvo inscenizuota, o praeiviai gatvėje ją stebėjo video projekcijoje.

Dauguma projekciją stebėjusių Vilniaus gyventojų ir svečių minėjo, kad, jų manymu, būstą geriausiai apsaugo šarvo durys ir draugiški kaimynai. Be to, tikimasi, kad vagys ne į pirmą ir nepaskutinį daugiabučio aukštą nesibraus. Tačiau labiausiai vagims trukdančias priemones – prie apsaugos sistemos prijungtą signalizaciją ir patikimus seifus minėjo vos keletas praeivių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis atkreipė dėmesį, kad vagysčių iš butų ir namų itin padaugėja per didžiąsias metų šventes – Velykas, Jonines, Kalėdas. Taip pat – vasarą.
„Vagysčių padaugėja, kai žmonės atostogauja ar ilgesniam laikui palieka tuščius namus. Būsimų atostogų įspūdžiai dažniausiai užgožia atsargumą, nepasirūpinama, nei kur paslėpti brangesnius daiktus, nei užtraukti užuolaidas ar žaliuzes, toks butas viliote vilioja vagis“, – sakė policijos atstovas. Pasak jo, tai, jog vagystės dažniausiai įvyksta naktį – mitas. „Gali atrodyti, kad vagystės vyksta naktimis, tačiau statistika rodo, jog dažniausiai įsilaužiama dienos metu, kai nemaža dalis žmonių būna darbuose ar tiesiog kur nors išvykę. Visgi savaitgaliais vagystės vyksta bet kuriuo paros metu – svarbiausia, kad būsto gyventojai būna išvykę“, - sakė S.Šemis


Kaip rodo didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atlikta nuteistųjų už vagystę apklausa, patys vagys mano, jog neįžengiamų butų jiems praktiškai nėra – skiriasi tik laikas ir noras į juos įsibrauti. Vidutiniškai šarvo duris atrakinti vagys sugaišta apie 4-5 minutes, paprastos durys įveikiamos vos per porą minučių, senus plastikinius langus įveikia taip pat greitai. Signalizacija ir seifas profesionaliems vagišiams ne kliūtis – seifus išneša ar išlaužia, žaibiškos vagystės atveju per kamščius saugos tarnyba gali nespėti atvykti. 50 proc. apklaustų nuteistųjų taip pat atsakė, kad vogti yra paprasta, o 68 proc. vagių tam kruopščiai ruošiasi stebėdami ir sekdami objektą. Be to, dažniausiai dirbama komandoje.

„Vagystė yra viena dažniausių žalų butuose ir privačiuose namuose, beveik kas antram žmogui yra tekę susidurti su vagyste iš namų. Vidutiniškai vienos vagystės metu vagišiai sugeba atrasti ir pasisavinti daiktų už daugiau kaip 3 tūkst. litų, net ir tuose namuose, kuriuose, regis, ypatingų turtų nėra, o didžiausias pernai metų vagystės nuostolis, kurį atlyginome savo klientui buvo 60 tūkst. litų“, – sakė „Lietuvos draudimo“ būsto draudimo portfelio valdytoja Audronė Vaitkevičiūtė.

Remiantis „Lietuvos draudimo“ statistika, nusikaltėliai dažniausiai vagia pinigus, dokumentus, tauriųjų metalų papuošalus, kompiuterius, telefonus ir įvairią techniką. Vagys lengvai nuspėja grynųjų pinigų ir dokumentų slėptuves, iš kurių populiariausios yra drabužių spintos, seifai, lovos, bet patikrina ir kitas žmonių mėgstamas slaptavietes – šaldytuvą, knygas, gėlių vazonus, grindis.

Policijos atstovo teigimu, nors bendras vagysčių skaičius mažėja, prie to prisideda ir programa „Saugi kaimynystė”, tačiau visiškai vagystės išvengti yra neįmanoma. „Vagims neįveikiamų spynų nėra – yra tik lengviau ar sunkiau įveikiamos spynos, todėl būtina pasirūpinti ir kitomis būsto apsaugos priemonėmis bei prevencija“, - sakė S. Šemis.

Įdomūs faktai apie vagystes:

47 proc. apklaustųjų teko susidurti su vagyste.

2 iš 3 – tiek gyventojų vagysčių nuostolius turėtų dengti patys, nes nėra apsidraudę

3200 LT – vidutinis nuostolis po vagystės

59 proc. vagių atsakė, kad vagystes Lietuvoje vykdyti paprasta.

68 proc. stebi ir seka planuojamą apvogti objektą

Dažniausiai vagia: TV ir garso aparatūrą, kompiuterius, telefonus, papuošalus, dokumentus.

300 – žmonių eksperimento metu praėjo pro praviras kaimynų duris
0 – iškvietė policiją ar paskambino buto šeimininkams.
58 proc. vagių atsakė, kad kodinė spyna ir rakinama laiptinė ne kliūtis.

30 proc. vagių netrukdo šarvo durys, kelios spynos, šuo, įstiklinti balkonai, apsauginės žaliuzės, aptvertos ir saugomos namų valdos.

2 kartus vagysčių tikimybė išauga vasarą.

Vagių citatos:
„Einant vogti turi jaustis taip, lyg eitum į savo namus“
„Jei labai nori kažkur įeiti – visada įeisi, reikia tik užsidegimo“
„Apsaugos signalizacija – profesionalui ne kliūtis“
„Jei esi gerai pasiruošęs, tai užtenka 2 min. prasisukti“
„Vagystė – tai juk verslas“

* „Lietuvos draudimo“ statistikos, 2009 m. nuteistųjų asmenų apklausos ir 2012 m. eksperimento „Praviros durys“ duomenys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)