Įrodyta, kad 2022 m. birželio 1-3 d. ir 2023 m. kovo 14 d. Ž. V., būdamas bendrabutyje, kambaryje per langą, su mobiliojo ryšio telefonu, neteisėtai filmavo nukentėjusiųjų lytinį aktą.
Nustatyta, kad asmuo padarė 5 vaizdo įrašus ir juos laikė savo telefone, o vieną iš pornografinių įrašų per susirašinėjimo programėlę išplatino.
Ž. V. savo kaltę pripažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad filmavo tam, kad turėtų įrodymus, jog skleidžiami garsai jam trukdo. Vis dėlto, nukentėjusioji teigė, kad su kaltinamuoju niekada nėra bendravusi ir jis nebuvo išsakęs jokių pastabų dėl triukšmo.
Ž. V. pripažinus savo kaltę, byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi, taip pat į tai, kad jis anksčiau neteistas, studijuojantis.
2024 m. gegužės mėnesio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu Ž. V. pripažintas kaltu dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo (Baudžiamojo kodekso 167 str. 1 d.) ir disponavimo pornografinio turinio dalykais (BK 309 str. 1 d.), subendrinus bausmes jam paskirta galutinė 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant išdirbti 320 valandų visuomenės labui.
Byloje taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys – iš Ž. V. jai priteista 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 1500 eurų turtinės žalos atlyginimui dėl patirtų proceso išlaidų.