Bet ir čia nieko nepešė – ketvirtadienį Zuzana Katlerienė taip išgąsdino vieną sukčių, kad šis tekinas išlėkė pro duris. O kad maža nepasirodytų, apie bandymą apgauti pranešė Panevėžio policijai – netrukus pensininkės namuose pasirodę policininkai užfiksavo, kaip įtariamasis atrodo ir bandys jį surasti pagal nurodytus išorinius požymius.
„Pareigūnai sakė, kad tai akivaizdus sukčiavimas, ne vienas žmogus Panevėžyje jau dėl to skundėsi, – prisipažino Z. Katlerienės anūkė Karolina Meginytė. – Žinoma, močiutė nei pirma, nei paskutinė, patekusi į tokias pinkles, bet sukrėtimas jai tikrai buvo didelis – gerai bent tiek, kad nieko jai nepadarė.“
Viena gyvenanti Z. Katlerienė bene kartą per mėnesį laidiniu telefonu sulaukia sukčių skambučių – artimaisiais apsimetę nusikaltėliai ne kartą bandė iš jos išvilioti pinigus: melavo, kad ir sūnus užsimušė, ir kad kaimynę į kalėjimą uždarė, todėl reikia sumokėti išpirką už išlaisvinimą.
Nesėkmingai, nes senjorė niekada nepatikėjo sukčių sekamomis pasakomis ir net jiems prigrasindavo, kad kreipsis į policiją dėl bandymo apgaulės būdu išvilioti pinigus.
O maždaug prieš kelias savaites jai paskambinęs vyras pareiškė, kad reikia deklaruoti turtą. Senjorė ir tada nesileido į kalbas, bet ketvirtadienį netikėtai sulaukė skambučio ne telefonu, o į duris – už jų stovėjęs vyras pareiškė, kad yra valstybės tarnautojas ir surašinėja gyventojų turtą.
„Močiutė per radiją buvo girdėjusi apie turto deklaravimą, todėl jį įsileido į namus, – pasakojo K. Meginytė. – Iš pradžių tas vyras ėmė jos klausinėti, kiek gauna pensijos, o kai sužinojo, ėmė domėtis, kodėl tiek daug – močiutė yra buvusi tremtinė, todėl ir gauna šiek tiek didesnę nei dauguma. O tada vyras pareiškė, kad jam reikia apsižiūrėti namuose, nes viską reikės deklaruoti.“
Senjorei įtarimas, kad į namus įsileido visai ne deklaruoti turto atėjusį valstybės tarnautoją, o paprasčiausią nusikaltėlį, kilo jau netrukus, kai šis ėmė domėtis, kiek ji namuose grynaisiais turi pinigų.
„Bet ji nepasidavė – sakė, kad ką tik per lapkričio šventes buvo atvažiavę vaikai, sumokėjo komunalinius mokesčius, nupirko maisto ir daugiau nieko nebeturi – laukia pensijos, – sakė anūkė. – Bet tas vyras neatlyžo: „Bet gal vis tiek kažkiek turite bent kokiomis kupiūromis?“ Tada jau tapo aišku, kad atvykėlis – sukčius, todėl ji pareiškė, kad iškvies policiją. Ir kai tik tai pasakė, tas vyriškis skubiai susirinko savo daiktus ir movė pro duris.“
Pasak jos, atvykęs į namus „deklaracijų pildytojas“ Z. Katlerienei liepė pasirašyti kažkokius dokumentus – tenurodė tik tiek, kad ji esą neturi pretenzijų, jog deklaraciją pildantis valstybės tarnautojas apžiūrės namus.
„Šiandien mes taip ir nežinome, ką ji pasirašė – skambinome į greitųjų kreditų bendroves, bet mums patikino, kad su svetimų dokumentų duomenimis kredito negaus“, – senjorės anūkė svarstė, jog sukčius greičiausiai anketą liepė užpildyti tik dėl to, jog atrodytų rimčiau ir įtikinamiau.
Pasak jos, greičiausiai į namus atėjo tas pats vyriškis, kuris prieš kelias savaites telefonu skambino ir užsiminė, jog ateis užpildyti turto deklaraciją. „Jis močiutės dar paklausė, ar po to skambučio kvietė policiją“, – sakė K. Meginytė.
Po šio įvykio ji kalbėjosi su savo pusbroliu M. Katleriu, kuris prisipažino, kad sukčiai ne kartą bandė apgauti ir kitą jo močiutę.
„Kaip suprantu, tai dažnas atvejis Panevėžyje – gal čia kokia panevėžiečių gauja siaučia, juk niekam nėra paslaptis, kad mieste yra daug į laisvę iš kalėjimo paleistų asmenų“, – sakė ji. Ir čia pat pridūrė, kad Z. Katlerienė, nors jau ir garbingo amžiaus, bet dar gana šviesaus proto – žaibiškai reaguoja į kritiškas situacijas.
Tuo metu Panevėžio miesto ir rajono policijos viršininkas Vidas Sabonis sako, kad telefoniai sukčiai „siautėja bangomis“ – greičiausiai tuo metu, kai įkalinimo įstaigoje atsiranda galimybė neleistinai pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu.
„Siūlyčiau žmonėms nepasiduoti provokacijoms ir iš karto skambinti pagalbos telefonu 112, – sakė komisaras. – Iš tikrųjų bandymų apgauti būna gerokai daugiau nei atrodo – ant sukčių jauko užkimba kas trečias ar ketvirtas žmogus. Todėl visada sakau, kad jeigu kyla koks nors neaiškumas, iš karto skambinti tel. 112 – mes tikrai privažiuosime prie namų ir viską išsiaiškinsime.“
Nepažįstamųjų skambučių sulaukusiems žmonėms komisaras rekomendavo taip pat nedelsiant susisiekti su giminaičiais, jeigu skambinantysis praneša apie jam nutikusią baisią nelaimę.
„Iš tikrųjų sukčiai veikia pagal tokią schemą, kad ilgai kalba su žmogumi, kartais net pusvalandį, kad tik išlaikytų jo dėmesį ir šis su niekuo negalėtų susisiekti, – sakė V. Sabonis. – Ir per tą laiką atvažiuoja pasiimti pinigų. Bet iš tikrųjų reikėtų baigti pokalbį ir susisiekti su artimaisiais – jeigu jau tas pokalbis yra toks svarbus, jis perskambins arba jums sudarys galimybę paskambinti.“
Komisaras pažymėjo, kad nepažįstamųjų nederėtų įsileisti ir į namus.
„Apie įsileidimą į namus net nėra kalbos – pirmiausiai reikia skambinti tel. 112“, – V. Sabonio teigimu, sukčiai savo aukomis dažniausiai renkasi garbingo amžiaus žmones – gimusius 1920-1930 m.