Jie įtariami pasikėsinimu apgaule įgyti svetimą turtą veikiant organizuotoje grupėje ir dokumentų suklastojimu bei panaudojimu, praneša Vilniaus apskrities policija.
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuratūra šioje byloje surašė kaltinamąjį aktą ir perdavė bylą teisminiam nagrinėjimui.
Pasak tyrimui vadovavusio prokuroro Vytauto Kukaičio, šis ikiteisminis tyrimas buvo atliktas itin profesionaliai, skirtingų sričių tyrėjų veiksmai buvo gerai koordinuoti, nusikalstama veika išaiškinta dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK Imuniteto ir Ypatingų nusikaltimų tyrimo skyrių pareigūnams. Tokie pavyzdžiai rodo, kad policijos pareigūnai savarankiškai sugeba išaiškinti sudėtingus sukčiavimo nusikaltimus, kuriuose, susigundo dalyvauti ir nesąžiningi policininkai.
Tyrimo metu nustatyta, kad J. O. organizuojant nusikalstamą veiką, A. M. ir A. I., žinodami apie ateityje planuojamą eismo įvykio inscenizavimą, įgijo ir valstybinėje įmonėje „Regitra“ pastoviam naudojimuisi įregistravo 2 automobilius. Turėdami išankstinį nusikalstamą sumanymą dėl abiejų eismo įvykyje dalyvaujančių automobilių draudimo išmokų, Vilniuje, pagal organizuotos grupės vadovo nusikalstamą sumanymą inscenizavo eismo įvykį, po kurio abu automobiliai sąmoningai buvo apgadinti.
Tęsiant nusikalstamą veiką, A. I. melagingai apie inscenizuotą eismo įvykį telefonu pranešė Bendrajam pagalbos centrui ir, padedant kitam organizuotos grupės nariui – G. S., pastarojo vairuojamu automobiliu vieną sugadintą automobilį nugabeno iš įvykio vietos, o A. M. ir A. I. suklastojo tikrą dokumentą, t. y. eismo įvykio deklaraciją, įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis.
Pagal iš anksto sudarytą nusikalstamos veikos planą, J. O. kartu su A. M. ir A. I. tęsė nusikalstamą veiką – sukčiaudami dviejų skirtingų draudimo bendrovių atžvilgiu, teikdami žinomai melagingus duomenis (suklastodami paaiškinimus dėl inscenizuoto eismo įvykio) naudojo aktyvią ir tęstinę apgaulę siekiant suklaidinti draudimo kompanijas dėl tariamo eismo įvykio, tokiu būdu savo veiksmais, veikdami organizuotoje grupėje, siekė apgaule iš draudimo bendrovių gauti 26 885 Lt draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nusikalstama veika buvo užkardyta.
J. O., P. V., G. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. A. I., A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas.
Baudžiamasis kodeksas už šių nusikalstamų veikų padarymą numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.