Per keturis mėnesius – 645 tūkst. litų uždarbis. Su tokiu „pelnu“ mėgavęsi vyrai dabar greičiausiai graužiasi, kad dėl kelių laimės akimirkų likusį gyvenimą turės ne tik nukentėjusiesiems grąžinti pasisavintus pinigus, bet ir išbandyti kalinio gultą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė pirmadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimų dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo sulaukė ilgą laiką užsienyje nuo Lietuvos teisėsaugos slėpęsis 42 metų Vitalijus Polikarpovas.
Neseniai Kanadoje sulaikytas ir į Lietuvą deportuotas V. Polikarpovas po daugiau kaip 5 metų pertraukos susitiko su žmonėmis, kuriuos apgavo.
„Žiūrėkite, koks pasikeitęs – perpus sulysęs, anksčiau toks įmitęs buvo“, – pamatę ginkluotų konvojaus pareigūnų į salę įvestą V. Polikarpovą replikavo kai kurie nukentėjusieji. Jie neslėpė, kad sukčiavimu kaltinamo vyro gatvėje dabar ir nepažintų.
„Nenorėjau eiti į šį susitikimą, labai daug nervų išeikvojo šaukimai į policiją, dabar – į teismą“, – neslėpė vienas nukentėjusiųjų vilniečių.
Prabanga mėgavosi ir „verslininkai“, ir jų giminaičiai
Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Valdas Uždanavičius teisme pagarsino, kad V. Polikarpovas veikė bendrininkų grupėje su keturis kartus teistu 31 metų panevėžiečiu Mindaugu M. ir šešis kartus teistu 34 metų Lentvario gyventoju Deividu Putcu.
Bylos duomenimis, V. Polikarpovas dar 2008-ųjų liepą sutiko būti bendrovės „West Bridge“ akcininku bei direktoriumi, ir vykdydamas D. Putco bei Mindaugo M. nurodymus, bendrovės vardu sudarydavo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl prekių ir paslaugų teikimo, naudojosi įvairių bendrovių paslaugomis, tačiau už jas nesumokėdavo.
Pasak pareigūnų, oficialiai registruota bendrovė buvo naudojama kaip priedanga, o apgaule gautas prekes užvaldydavo Mindaugas M. ir D. Putcas. Maža to, suteiktomis paslaugomis naudojosi ir jų giminaičiai.
Paaiškėjo, kad bendrovė naudojosi autoservisų, automobilių plovyklų paslaugomis, buvo užsisakę baldų, prabangių šviestuvų ir kt.
Bene didžiausią žalą jie padarė pastolius nuomojančiai bendrovei – 331 tūkst. Lt. Išsinuomoję pastolius „verslininkai“ jų tiesiog negrąžino, nesumokėjo už nuomą, o vėliau juos pardavė. Likimo ironija, bet pastolius už kelis kartus mažesnę kainą nupirko nukentėjusiojo verslininko kaimynas.
Nemanė, kad dėl tūkstančio litų gali save taip pažeminti
Be to, „West Bridge“ skelbėsi gaminanti ir montuojanti plastikinius langus bei šarvuotas duris – vienoje spaustuvėje jie užsakė atspausdinti net 40 tūkst. bukletų. Juos platindavo daugiabučių pašto dėžutėse.
„Reklamoje buvo rašoma, kad langus pagamins su 30 proc. nuolaida, – teisme pasakojo vienas nukentėjusiųjų. – Tai buvo labai graži reklama, todėl paskambinau, pasidomėjau. Netrukus pas mane atvažiavo V. Polikarpovas, išmatavo balkoną, netrukus pasirašėme sutartį, sumokėjau avansą – 1,1 tūkst. Lt. Žinote, jau tada atkreipiau į tą vyrą dėmesį – jis labai prakaitavo rašydamas sutartį. Bet aš juo pasitikėjau, negi žmogus dėl tūkstančio litų gali save taip pažeminti ir pasmerkti“.
Nukentėjusysis teigė, kad V. Polikarpovui būtų davęs ir 2 tūkst. Lt, jeigu šis būtų prisipažinęs, jog daro nusikaltimą.
„Kai nesulaukiau, kada man atveš langus, ėmiau skambinėti, kuomet jie atvažiuos, tačiau mane vis nuramindavo, kad tuoj, tuoj atvyksime ir sumontuosime, – pasakojo garbingo amžiaus vilnietis. – Bet neatvažiavo – dingo kaip į vandenį. Tada man buvo labai įdomu sužinoti, kur V. Polikarpovas gyvena. Suradau jo adresą ir nuvažiavau pasižiūrėti į S. Nėries g. – čia buto durų niekas neatidarė, o kaimynai pasakė, jog Vitalijaus jau ieško policija. Supratau, kad ne aš vienas pakliuvau į tokią gaudyklę“.
Nuo sukčių nukentėjęs vyras mano, kad V. Polikarpovas tuo metu dar galėjo atsitiesti: „Jeigu Jūs būtumėte turėjęs sąžinę, tai tuo metu, kai jau Jūsų ieškojo policija, reikėjo atvažiuoti pas žmones ir atsiklaupus atiduoti pinigus – viskas tuo ir būtų pasibaigę, – sakė jis. – Mums buvo padaryta labai didelė moralinė skriauda, tačiau ne piniguose esmė, meskite tą įprotį apgaudinėti žmones – duok Dieve, kad Jums sektųsi, bet manau, jog Jums nesiseks“.
Piktinosi policija – pareigūnai sukčius galėjos sustabdyti
„Kai pas mane atėjo išmatuoti langų pats direktorius, labai nustebau ir kažką negero įtariau, bet jis mane nuramino, be to, buvau šią bendrovę patikrinusi internete, o ir pavadinimas gerai skambėjo“, – kalbėjo kita nukentėjusioji iš sostinės Karoliniškių mikrorajono.
Už plastikinių langų pagaminimą ir sumontavimą tūkstantį litų sumokėjusi moteris taip pat liko apgauta.
„Skambinau kartą, antrą, trečią, supratau, jog esu apgauta, tačiau ši bendrovė ir toliau platino reklaminius bukletus, siūlydama pagaminti langus – nuėjau į policiją ir nunešiau tris telefono numerius, bet pareigūnai man pareiškė, jog čia nėra jokio nusikaltimo, tai tik įsipareigojimų nevykdymas“, – moteris įsitikinusi, kad byloje būtų mažiau nukentėjusiųjų, jeigu teisėsaugininkai iš karto būtų susidomėję „West Bridge“ daromais sukčiavimais.
„Aš jam net savo buto raktą buvau davusi, tikėjausi, jog darbininkų brigada ateis ir suremontuos – buvau sumokėjusi 4,5 tūkst. Lt avansą“, – prisipažino kita vilnietė, prieš pasirašydama sutartį bendrovės veikla pasidomėjusi net Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI).
Moteris neslėpė, kad po pinigų sumokėjimo V. Polikarpovo daugiau nematė, jis nebeatsiliepė ir į telefono skambučius.
Nėra ką neigti – viską pripažįsta
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. Polikarpovas su savo bendrais apgavo daugiau kaip 17 juridinių ir fizinių asmenų.
Kai jų veikla susidomėjo pareigūnai, „verslininkai“ surašė fiktyvius pinigų paėmimo kvitus, įrašydami, jog už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes jie yra sumokėję bendrovei, kuri pirko prekes ir paslaugas, o už tai, kad ši neatsiskaitė su tiekėjais, esą yra ne jų reikalas.
„Visus kaltinimus pripažįstu“, – teisme pareiškė V. Polikarpovas. Kodėl jis taip pasielgė, nepaaiškino.
V. Polikarpovo bendrai Mindaugas M. ir D. Putcas šiuo metu taip pat yra teisiami – jų bylą nagrinėja kita Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja. Šioje byloje kaltinamiesiems inkriminuojama net 50 nusikalstamų veikų.
Už sukčiavimą, įgyjant didelės vertės turtą, baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų.