Interneto erdvėje sukčių knibždėte knibžda. Jų darbo laikas – 24 valandos per parą. Jei vieno apgauti nepavyko, čia pat užmetami šimtai naujų masalų, praneša Telšių apsk. policija.
Ant vieno jų ką tik užkibo vienos Šiaulių įmonės bendrovės direktorius. Liepos pradžioje skelbimų portale www.autoplius.lt jis rado patrauklia kaina parduodamą automobilį „Audi A6“.
Skelbime buvo nurodyta, kad parduodama transporto priemonė yra Švedijoje ir priklauso vienai įmonei. Kadangi įmonė turinti gauti naujų automobilių, tai senuosius nutarusi parduoti. 2018 metais pagamintą „Audi A6“ buvo sutarta pirkti tik už 14 900 eurų.
Gavęs rezervacijos patvirtinimą, šiaulietis tą pačią dieną iš įmonės sąskaitos pervedė puspenkto tūkstančio eurų. Tiesa, truputėlį keistoka buvo, kad pinigus reikėjo pervesti į asmeninę, o ne automobilį parduodančios įmonės sąskaitą. Tačiau pardavėjas patikino, kad Švedijoje pinigus galima persiųsi ir privačiam asmeniui. Kadangi automobilio kaina buvo labai viliojanti, lietuvis tokį paaiškinimą priėmė be įtarimo. Kitą dieną direktorius pervedė likusią pinigų dalį ir į Švediją išsiuntė autovežį nupirktam automobiliui parvežti. Tačiau vakare pardavėjas ėmė teisintis, kad neberanda mašinos dokumentų.
Šiauliečiui ir dabar abejonių nekilo. Jis prašė automobilį pakrauti, o dokumentai galės būti atsiųsti ir vėliau. Tačiau kai autovežio vairuotojas nuvyko į Stokholmą, jis nerado nei jam nurodytos aikštelės, nei joje stovinčio automobilio. Susisiekęs su pardavėju, lietuvis išgirdo, kad šiuo metu jis mašinos parduoti negalįs. Tuo jų sandoris baigėsi. Su automobilio pardavėju šiauliečiui daugiau susisiekti nepavyko, nes telefonas buvo išjungtas, o tariamas pardavėjas su beveik 15 tūkst. eurų nežinia kur bastosi.
Ne tik pirkdamas, bet ir parduodamas automobilį bei kitus daiktus, gali tapti sukčių auka. Štai Estijos pilietis, parduodamas automobilį vos neprarado beveik 11 tūkstančių eurų. Automobilių prekyba užsiimančios Estijos įmonės direktorius su pirkėju iš Lietuvos sutarė, kad šis iš jų įmonės pirks „Hummer“. Direktorius pažadėjo, kad, kai tik gaus lietuvio pavedimą, transporto priemonę tuoj pat užkels ant tralo ir išsiųs į Lietuvą. Estas į įmonės sąskaitą įkrentančių pinigų nesulaukė, bet gavo atlikto pavedimo nuotrauką ir prašymą kuo greičiau automobilį išsiųsti į Lietuvą.
Įmonės direktorius tą ir padarė. Ir tik po to pastebėjo, kad nuotraukoje ant pavedimo smulkiomis raidėmis parašyta, jog pavedimas atšauktas. Paskambinęs pirkėjui, jis išgirdo jo patikinimą, kad čia nieko tokio, pavedimas nepavyko, nes buvo per didelė suma, ir pažadėjo pinigus atvežti Jūmralą. Estas irgi išskubėjo į Jūrmalą. Kai čia pirkėjo nesutiko, iš pastarojo išgirdo, kad šis turįs problemų ties Lietuvos-Latvijos siena, jo neišleidžia išvažiuoti. Estas atvažiavo iki Lietuvos pasienio ir sutartoje vietoje lietuvio pirkėjo vėl nerado. Tada jau jis suprato, kad yra vedžiojamas už nosies ir kreipėsi į policiją.
Pirkėjas, sužinojęs, kad pirkimo-pardavimo sandoriu susidomėjo policija, nutarė automobiliu atsikratyti, jį palikdamas vienoje Kauno automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie jo buvimo vietą žinute jis informavo „Hummer“ pardavėją.
Policijos pareigūnai automobilį nurodytoje vietoje rado.
Ši istorija yra su laiminga pabaiga. Tačiau paprastai, patikėjus atsiųstų pavedimų kopijomis, analogiškos istorijos baigiasi ne tik parduodamų ar perkamų daiktų, bet dar ir pinigų praradimu.
Kol pinigų sąskaitoje nėra, nedarykite nė menkiausio judesio. Didžiules pinigų sumas perveskite tik patikimiems, laiko išbandytiems verslo partneriams. Bet ir čia kiaulę pakišti gali sukčiai, prisistatydami jūsų partneriais ir paskutiniu momentu, pranešdami, kad pasikeitė jų banko sąskaita, jums nurodyti savo sąskaitą ir taip pasisavinti jūsų pinigėlius. Visada suklusti turėtų priversti mažesnė, negu rinkos kaina. Todėl tikrinkite ir pertikrinkite informaciją, bendraudami tiesiogiai su savo pažįstamu verslo partneriu. Saugiausia iš nepažįstamų pirkti realioje erdvėje, ne internetu.