R. Ž. buvo kaltinamas 2013 m. iš vieno nukentėjusiojo paėmęs 465 g aukso laužo juvelyriniam dirbiniui pagaminti ir nesumokėjęs visų pinigų už iš nukentėjusiojo pirktą auksinį dirbinį, o 2014 m. iš kito nukentėjusiojo – 1795,64 Eur avansą už žadėtas juvelyrines paslaugas, tačiau nei vienam užsakovui juvelyrinių dirbinių nepagaminęs.
Be to, 2014 m., turėdamas išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, būdamas skolingas kitiems žmonėms dideles pinigų sumas, žinodamas, kad pinigų negrąžins, melagingai dviem nukentėjusiesiems nurodęs, jog pinigai reikalingi jo juvelyro verslo plėtrai, iš jų pasiskolino 25 000 ir 36 000 eurų. Kaltinamasis įsipareigojo skolinamus pinigus grąžinti paskolos sutartimis, tačiau pinigų iki šiol negrąžino, taigi apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, praneša Kauno apygardos teismas.
Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, byloje surinkti duomenys patvirtino faktą, kad R. Ž. pasisavino svetimą turtą ir sukčiavo – tai patvirtino nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai (paskolos sutartys, vekseliai, užsakymo kvitai, kratos protokolas) ir juose esantys duomenys.
Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis turėjo išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą. Tai patvirtina tas faktas, kad R. Ž. buvo skolingas dideles pinigų sumas ir kitiems žmonėms ar institucijoms, be to, žinojo, kad pinigų nukentėjusiesiems negrąžins, melagingai nurodė, kad paskolintus pinigus panaudos verslui plėsti, banko paskolai gauti, negrąžinęs vienos skolos, vėl skolinosi pinigus, sutartu laiku pinigų negrąžino, turto, reikalingo prievolėms įvykdyti, neturėjo. Taigi kaltinamasis veikė apgalvotai, tyčia, suvokdamas, kad naudoja apgaulę, ir siekė bei turėjo išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą.
Nukentėjusieji patvirtino aplinkybę, kad kaltinamasis buvo aktyvus ir greitai atvykdavo susitikti, kai jam reikėdavo gauti pinigų, tačiau kai reikėjo įvykdyti savo prievoles, susitikti vengdavo, nurodydavo įvairias priežastis, išsisukinėjo.
Teismas pripažino R. Ž. kaltu, o skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę, taip pat tai, kad padaryti penki (trys sunkūs ir du nesunkūs) nusikaltimai. Visi nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, savanaudiški, jais nukentėjusiesiems padaryta žala, kuri iki šiol neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teismas sprendė, kad už visas nusikalstamas veikas R. Ž. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau padarė išvadą, kad yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tokią išvadą teismas priėjo dėl to, kad kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas (kadangi jis teistas vėlesniais, 2015 m. baudžiamaisiais įsakymais, o šios nusikalstamos veikos padarytos 2013–2014 m., laikoma, kad jis nusikalto nebūdamas teistas), byloje nėra duomenų, kaltinamąjį charakterizuojančių itin neigiamai, jis dirba, o būdamas laisvėje turės realią galimybę gauti pajamas ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Subendrinęs už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtas bausmes, teismas skyrė R. Ž. laisvės atėmimą 3 metams, o pritaikęs Baudžiamojo kodekso K 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams. Taip pat skyrė jam įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.