Sūnaus netekties skausmą narkotikais malšinanti moteris: man jau nedaug liko

Tabore „dozę“ perkantys narkomanai pastaruoju metu masiškai miršta. Policijos pareigūnai į tai nežiūri pro pirštus ir kiek įmanoma ima kontrolę į savo rankas - didžiulis būrys pareigūnų savaitės pradžioje vėl krėtė „mirties prekeivių“ būstus. Toks policijos pareigūnų dėmesys akivaizdžiai nepatinka Vilniaus taboro gyventojams, o narkomanai lyg niekur nieko, į taborą vis tiek traukia būriais. Kai kurie iš čia nė nesitraukia - apsigyvena šalia „prekeivių mirtimi“.

Čia pat šalia taboro lūšnų palapinėje gyvenanti moteris atviravo, kad jos gyvenimas nėra lengvas. Reikia „dozei“ pinigų, tad ji dirba. Tiesa, dirba tiems patiems romams, tabore, kur ir gauna narkotikų.

Moteris nėra vieniša, tačiau jos gyvenimo draugas negali padėti jai išsikapstyti iš vis giliau įtraukiančio priklausomybės liūno - vyras ir pats turi priklausomybę.

„Viskas prasidėjo po to, kai netekau sūnaus. Jis tiesiog užmigo ir neprabudo. Staigi mirtis. Pradėjau gerti. Tada dar dirbau „Lelijoj“. Draugai pasiūlė narkotikų, sakė, kad bus lengviau“, - pasakojo moteris.

Po truputį pradėjusi svaigintis ji pasakoja nė nepajutusi, kaip tapo priklausoma ir jau aguonų nuovirą, kurių padėdavo gauti narkomanai, tapę draugais, pakeitė heroinas. Darbą prarado, o su laiku „dozės“ didėjo, reikėjo prasimanyti pinigų, tad ėmė tarnauti romams. Moteris tai vadina darbu, ne tarnyste, tačiau imasi bet kokių darbų, kad tik gautų bent kiek pinigų narkotikams.

Ir nesvarbu, kad kone kasdien mato ar išgirsta apie vieną paskui kitą mirštančius narkomanus, sustoti ir trauktis ji sako jau negalinti. 

„Man irgi nedaug liko gyventi. Heroinas, kurį gaunu čia, tabore, man netinka. Tinsta rankos. Man nedaug liko gyventi. Noriu gyventi, bet neturiu dėl ko. Tik kaip pataisyti sveikatą - su ta mintimi atsiguli ir atsikeli. Man niekas nebegali padėti. Aš apie savo tėvus nieko nežinau nuo 14-kos metų, - dalijosi jausmais nuo narkotikų priklausoma moteris, Ir pataria tokio pat likimo žmonėms: „Jei tik turite galimybę, atiduokite save į jų (artimųjų) rankas, kurie gali padėti“.

Romai stengėsi vengti dėmesio, pas juos atklydę narkomanai kur kas atviresni. Ne tik čigono žmona pagal jų papročius tapusi moteris, dauguma narkomanų taip pat žino, kur veda jų priklausomybė, tačiau net ir garsiai įvardydami, kad tuoj visi narkomanai išmirs, gyvenimo būdo nekeičia. Kam tai atrodo per daug sunku, kai kurie jau gydėsi, tačiau grįžo prie narkotikų. 

Vienas tokių taboro lankytojų atvirai demonstravo atsivėrusias ant kūno žaizdas ir pareiškė: „Taborą reikia sunaikinti, tuomet nebeliks narkomanų“.