Skelbime buvo nurodytas pardavėjas - Vokietijos įmonė. Šiaulietis pasitikrino - internete tokią firmą Vokietijoje rado, ji turėjo savo internetinę svetainę, kurioje buvo nurodyta, kad pardavinėja kemperius.
Pirkėją tai nuramino ir, gavęs sąskaitą su firmos ženklu, visais reikiamais rekvizitais, nurodyta banko sąskaita, nedelsdamas pervedė visą pardavėjo prašomą sumą – 55 tūkst. eurų.
Pagal susitarimą po sąskaitos apmokėjimo firma įsipareigojo paruošti kemperį eksportui ir šiaulietis galėjo vykti jo pasiimti.
Ir koks smūgis buvo, kai šiaulietis, nuvykęs į Berlyno priemiestyje įsikūrusią firmą, sužinojo, kad ši su juo dėl nieko nėra susitarusi. Pokalbio metu buvo išsiaiškinta, kad prieš savaitę į firmą dėl kemperio irgi kreipėsi žmogus, su kuriuo ji taip pat nebuvo sudariusi jokio sandorio. Šiaulietis suprato, kad firmos vardu prisidengę sukčiai jį apgavo. Paaiškėjo, jog telefono numeris, kuriuo bendravo šiaulietis dėl kemperio pirkimo, minėtai firmai nepriklauso, praneša Šiaulių apskrities policija.
Šios istorijos pamoka būtų tokia: šiaulietis pats vyko į Vokietiją pasiimti įsigyto kemperio, taigi puikiausiai galėjo už pirkinį atsiskaityti vietoje. Jeigu jūsų reikalaujama kuo skubiau už pirkinį sumokėti visą sumą, sukluskite ir skambinkite tinklalapyje rastos firmos telefonais įsitikinti, ar tikrai bendraujate su firma, o ne su jos vardu prisidengiančiais sukčiais. Ir nesigundykite nerealia parduodamo daikto kaina. Ji – ne jūsų sėkmė, ji – spąstai jums. Saugokime savo pinigus.